Kviečia baltarusius, lietuviai sėdi be darbo: Lietuvoje pasisakė apie sanatoriją

Atvejis su įstaiga — pirmas šalies istorijoje, kai respublikoje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad Lietuvos priimtas sprendimas dėl Druskininkuose veikiančios "Belorus" sanatorijos, kuriai ES pritaikė sankcijas, yra "neadekvatus ir kenkiantis" sanatorijoje dirbantiems šalies piliečiams.

Anot jos, jau ketvirtas mėnuo, kai "Belorus" beveik 400 darbuotojų gyvena nežinioje ir baimėje, tuo tarpu Lietuva "kratosi" atsakomybės dėl sanatorijai vieno komercinio banko pritaikytų ES sankcijų Baltarusijos režimui ir siuntinėja žmones iš vienos institucijos į kitą.

"Užšaldžius sanatorijos sąskaitas, darbuotojams dar buvo išmokėti gruodžio mėnesio atlyginimai, tiksliau — kompensacijos už prastovas (t.y. minimali alga), tačiau nuo tada darbuotojai negauna jokių pajamų", — sakė ji.

Ruginienė pareiškė, kad didžioji dalis sanatorijos, kurioje gydomi vaikai tiek iš Baltarusijos, tiek iš Lietuvos, darbuotojų — moterys. Tarp jų — ir vienišos mamos, o kai kurių šeimų abu tėvai dirbo sanatorijoje. Be to, sanatorijos daugiabutyje gyvena 68 žmonės, kurių likimas tiesiogiai priklauso nuo jų darbovietės likimo. Jiems jau grasinama, kad už nepamokėtas sąskaitas bus atjungta elektra, šildymas, vanduo.

"Užuot stojus į gynybinę poziciją apsaugant savo piliečius Lietuva pasirinko taktiką pasižymėti ES kuo greičiau pritaikius sankcijas. Viena ranka kviesdama Baltarusijos įmones su visais darbuotojais ir jų šeimų nariais persikraustyti gyventi į Lietuvą, kita ranka vyriausybė siunčia kelis šimtus savo žmonių į visuomenės paribį pasiūlydama jiems įsirašyti į pašalpų gavėjų sąrašus", — pažymi ji.

LPSK pirmininkė mano, kad ciniškiausia šioje istorijoje yra tai, kad kai kurie valdančiosios daugumos politikai įsigudrina apkaltinti pačius sanatorijos darbuotojus, esą "jie žino, kad dirba režimui, kuris pūdo žmones kalėjimuose, todėl už pasirinkimą dirbti šioje gydymo įstaigoje jie turį sumokėti".

"Darbo ir, galbūt, net gyvenamosios vietos praradimas ir yra šio pasirinkimo kaina", — sakė ji.

Padėtis su "Belorus" sanatorija

Atvejis su "Belorus" sanatorija yra pirmas Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei taikomos tarptautinės sankcijos.

Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, tad darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.

Lietuvos Seimas nusprendė, kad šalies įmonėms, kurioms taikomos ES sankcijos, nemokamos prastovų subsidijos. Tačiau iš darbo išeinantys organizacijos darbuotojai gali gauti vienkartinę tikslinę išmoką. Užimtumo tarnyba taip pat paskelbė nutraukusi valstybės finansinę paramą, teikiamą karantino ir ekstremalių situacijų laikotarpiu "Belorus" sanatorijai.

Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų ir kreipėsi į teismą.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pateikė ištrauką iš oficialaus Teisingumo ministerijos ir Baltarusijos valstybinio turto komiteto laiško apie tai, kad "Belorus" sanatorijos steigėjas Lietuvoje nėra ta institucija, kuriai taikomos sankcijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo sanatorijos darbuotojams ieškoti kito darbo, nes ES neatšauks sankcijų Minskui ir, atitinkamai, įstaigos banko sąskaitos liks užblokuotos. Be to, URM paaiškino, kad Lietuva nepriėmė sprendimo dėl sankcijų taikymo sanatorijai, apribojimai buvo įvesti ES Tarybos sprendimu. URM pažymi, kad sanatorija tapo antrinių sankcijų taikymo objektu dėl sąsajos su Lukašenkos administracijos pareigūnu Viktoru Šeimanu. Jis į sankcionuojamųjų asmenų sąrašą įtrauktas ne Lietuvos iniciatyva.