Rusijos ambasadorius Lietuvoje aplankė kalėjime esantį Melį

Diplomatinės atstovybės vadovas palaikė nuteistąjį rusą ir aptarė su juo tolesnius veiksmus teisinės apsaugos srityje

VILNIUS, balandžio 1 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas aplankė kalėjime esantį Rusijos kariuomenės atsargos pulkininką Jurijų Melį, kurio įkalinimo terminą Apeliacinis teismas pratęsė dar trejiems metams. Apie tai pranešė diplomatinės atstovybės spaudos tarnyba.

Ambasados ​​pranešime pažymima, kad Melis daugiau nei septynerius metus atlieka bausmę byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto.

"Ambasadorius išreiškė palaikymą Meliui dėl vakar paskelbto neteisėto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, pagal kurį laisvės atėmimo bausmė buvo pratęsta trejiems metams. Buvo aptarti tolesni veiksmai jo teisinės apsaugos srityje", — pažymi diplomatinė atstovybė.

Isakovas patikino, kad Rusija imsis visų būtinų priemonių, jog užtikrintų teisėtas Melio ir kitų rusų, kuriems Lietuvoje buvo taikomas politiniais motyvais grindžiamas persekiojimas, teises ir interesus.

Anksčiau Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, elgėsi "norėdamas įtikti rusofobiškoms valdžios institucijoms" ir proceso metu pažeidė tiek tarptautinius, tiek Lietuvos teisės aktus.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad kaltinamųjų kaltė neįrodyta, o Lietuva suteikia įstatymui atgalinę galią ir pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Anot jos, Lietuvos valdžia "elgiasi neteisėtai" ir "manipuliuoja teisingumu politiniais tikslais".

Rusijos užsienio reikalų ministerija užprotestavo Melio teisių pažeidimą ir palengvins apeliacijos pateikimą Aukščiausiajam teismui ir tolesnį kreipimąsi į tarptautinius teismus. Zacharova taip pat pabrėžė, kad nusikalstami Vilniaus veiksmai neliks be pasekmių.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė. Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje

© Sputnik