Lietuva paskelbė užbaigianti pirmąjį dujotiekio į Lenkiją etapą

Respublika paskelbė, kad jungties atkarpa jau gali būti visavertė Lietuvos dujų perdavimo sistemos dalis, pranešė Lietuvos bendrovė

VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. "Amber Grid" gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patvirtinimą, kad pirmasis Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) statybos etapas buvo baigtas tinkamai ir dujotiekio kokybė atitinka teisinius reikalavimus. Apie tai pranešė įmonės spaudos tarnyba.

"Oficialiai patvirtinta, kad pirmasis GIPL dujotiekio 73 kilometrų ilgio ruožas, prasidedantis Jauniūnuose yra tinkamas saugiam naudojimui ir numatytų maksimalių pajėgumų perdavimui. Tai reiškia, kad ši jungties atkarpa jau gali tarnauti kaip visavertė Lietuvos dujų perdavimo sistemos dalis. Nenukrypdami nuo plano, toliau tęsiame dujotiekio įrengimo darbus. Skaičiuojame, kad liko suvirinti paskutiniuosius 16 kilometrų vamzdyno ir pabaigti statyti Santakos dujų apskaitos ir slėgio ribojimo stotį. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos šių metų gruodį bus vykdomi suplanuoti technologinės įrangos įdiegimo bei dujotiekio prijungimo prie dujų sistemos darbai", — sako "Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pasak bendrovės, belieka suvirinti paskutinius 16 dujotiekio kilometrų ir baigti statyti "Santaka" dujų apskaitos ir slėgio ribotuvą.

Be to, Biknius teigė, kad iki projekto pabaigos šių metų gruodį bus baigti planuoti darbai, skirti technologinei įrangai sumontuoti ir dujotiekiui prijungti prie dujų sistemos.

Tuo pačiu metu baigiama rengti antrojo GIPL dujotiekio etapo užbaigimo procedūrų organizavimo dokumentacija. Antrojo etapo baigimo pažymėjimą planuojama gauti iki balandžio pabaigos.

Šiuo metu nuo Širvintų iki Lazdijų regiono yra suvirinti 149 kilometrai dujotiekio. Tuo pat metu netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos tęsiama svarbaus GIPL projekto elemento "Santaka" dujų apskaitos ir reguliavimo stoties statyba.

Planuojama, kad GIPL dujotiekis bus baigtas iki 2021 metų pabaigos. Tai susies Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su ES sistema.

Bendros investicijos į šį projektą siekia apie 500 milijonų eurų, o Europos Sąjunga finansuoja iki 60 procentų. Kartu su "Amber Grid" ją įgyvendina Lenkijos bendrovė "Gaz-System".

GIPL tiltas per metus Baltijos šalių kryptimi galės gabenti iki 27 teravatvalandžių dujų, o Lenkijos kryptimi — iki 21 teravatvalandę per metus. Taip pat planuojama, kad Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.

Interviu Sputnik Lietuva Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas teigė, kad dujotiekio tiesimas nesiekia jokių ekonominių tikslų. Pasak eksperto, Lenkija gali pasinaudoti tokio projekto įgyvendinimu. Tačiau politinė Vilniaus valia neturi jokio ryšio su Lietuvos vartotojų interesais.