"Nuskusti visus plikai": Veryga išsigando "tobulo pasaulio"

Lietuvos Seimo deputatas pasisakė prieš bandymus "paneigti žmogaus prigimtį" ir "griauti moterų seksualumą" šūkiais apie siekį būti panašioms į vyrus

VILNIUS, balandžio 5 — Sputnik. Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Lietuvos Seimo narys Aurelijus Veryga prisipažino bijantis sakyti komplimentus moterims, kad tai nebūtų traktuota kaip priekabiavimas. Apie tai jis pasakojo Facebook.

Veryga sureagavo į interviu su feministinio judėjimo atstove, kuris buvo paskelbtas viename iš lietuviškų leidinių. Jame moteris tvirtina, kad kol tapo feministe, ji buvo "sekso objektas". Prisijungusi prie feministinio judėjimo, ji trumpai nusikirpo plaukus, pradėjo vilkėti "unisex" drabužius ir "nustojo pateisinti vyrų lūkesčius".

"Paskaičiau ir vėl pasijutau kažkaip nemaloniai "atsilikęs" nuo gyvenimo. Gink dieve nenoriu priekaištauti kalbintai pašnekovei, kuri turi savo požiūrį į savo išvaizdą, aprangą ir pan. <...> Po tokių pasisakymų man darosi nejauku ir nebeaišku, kaip elgtis, šitame vis keistesniame pasaulyje", — parašė Veryga.

Parlamentaras pažymėjo, kad kuo toliau, tuo labiau jis pradeda bijoti pasakyti ką nors malonaus ar pagiriamo moteriai, kad tai nebūtų traktuota kaip priekabiavimas.

"Kaip suprantu kalbintos pašnekovės, save pristatančios feministe, požiūriu tai būtų moters traktavimas kaip sekso objekto", — pasakė jis.

Veryga pabrėžė nemanantis, kad priekabiavimą reikėtų toleruoti, tačiau dabar neaišku, kur yra ta riba, kurią peržengus jo žodžius galima interpretuoti neteisingai.

Pasak deputato, be jokios abejonės, kiekviena moteris ar vyras turi teisę nuspręsti, kokio ilgio plaukais, ar iš viso be plaukų nori vaikščioti, kokiais rūbais rengtis. Tačiau iš interviu jis nesuprato, kaip vaizdas, kai neįmanoma suprasti, kas prieš tave — moteris ar vyras, yra susijęs su feminizmu.

"Beje, nebūtume originalūs. Yra nemažai vietų pasaulyje, kur moterys privalo dengti plaukus, veidus, rengtis laisvais rūbais, kad nesukeltų niekam jokių pašalinių minčių ar potraukių. Tik abejoju, ar ten kas nors tai vadina feminizmu", — situaciją su papročiais Rytų šalyse palygino parlamentaras.

Veryga pažymėjo, kad visuomenėje, kuri tampa vis labiau liberalizuota ir linkusi kalbėti apie teises, o ne apie pareigas, turi egzistuoti mechanizmai, apsaugantys moteris nuo "testosterono antplūdžio ar kitų per skrandį, nosį ar veną patekusių medžiagų sujauktų smegenų vyriškos lyties šeimininkų". Tačiau, jo nuomone, nereikia pamiršti, kad vyrai ne visada tokie.

Kaip pabrėžė politikas, vyro ir moters santykiai yra sudėtingas ir subtilus dalykas. Pasak jo, bet kuris seksualinio švietimo srities specialistas gali pasakyti, kiek kančių žmonės patiria negalėdami užmegzti kokybiškų santykių, kuriuose seksualinis potraukis, kokybiškas seksualinis gyvenimas taip pat užima labai svarbų vaidmenį.

"Neretai dėl to subyra ir šeimos. Tokie bandymai paneiginėti žmogišką prigimtį, paneiginėti seksualumą, dirbtinai jį naikinti, man yra nesuprantami", — pasakė Veryga.

Parlamentaras mano, kad toks požiūris yra tinkamas, jei daroma prielaida, kad ateityje šeimų kurti nebereikės ir bus galima išsiversti be romantiško susižavėjimo, flirto, galinčio pereiti į daug stabilesnius ir brandesnius santykius, seksualinio gyvenimo, kurio natūralia pasekme dažniausiai tampa vaikų atkeliavimas į šį pasaulį.

"O gal viskas paprasčiau nei aš galvoju. Gal tikslas ir yra aprengti visus beformiais unisex rūbais, nuskusti plikai iki kaklo, nes būtent taip lengviausia maskuoti skirtumus, bausti už kiekvieną bent kiek dviprasmišką žvilgsnį ar žodį. O kai jau vyrai galutinai susipras, kad savo flirtą ar komplimentus gali pasilikti sau ar savo virtualioms draugėms, kurios dėl nieko nepriekaištauja, bus galima konstatuoti, kad gyvename tobulame pasaulyje", — rašė Veryga.

Parlamentaras pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje biologiškai vyrų neprireiktų.

"Klonavimą stabdo tik etiniai sumetimai. Dirbtinis apvaisinimas jau nėra jokia inovacija, o ir sudėtingų santykių problemų su medicinos personalu spręsti nereikėtų. Surogatinė motinystė, lytinių ląstelių bankai, kur iš katalogo galėsi pasirinkti kas taps DNR nešėju tavo naujai atžalai. Tobulybė jau ne už kalnų. Matyt esu beviltiškai senamadiškas ir atsilikęs. Tikiuosi, kad tos "tobulybės" nesulauksiu", — parašė parlamentaras.

Lietuvoje periodiškai vyksta karštos diskusijos apie moterų diskriminaciją visuomenėje. Pavyzdžiui, gruodį kilo skandalas dėl to, kad per profesionalų interviu su premjere Ingrida Šimonyte ir Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen joms buvo užduoti "seksistiniai klausimai". Visų pirma ministrės pirmininkės buvo klausiama, kodėl šalia jos niekada niekas nematė ko nors, ką būtų galima pavadinti "sutuoktiniu" ar "artimu draugu", ir kodėl ji pati statė namą be vyro pagalbos.

Čmilytės-Nielsen žurnalistas paklausė, kodėl ji ištekėjo taip anksti — būdama 18 metų. Jos taip pat ilgai klausta apie antrąją santuoką, siūlant palyginti pirmąjį ir antrąjį vyrus.

Daugelis politikų, visuomenės veikėjų, taip pat Žmogaus teisių centro atstovai tokius klausimus laikė netinkamais, neva pabrėžiančiais tam tikrus stereotipus moterų atžvilgiu.

Kovos su diskriminacija dėl lyties klausimu Čmilytė-Nielsen tame interviu pabrėžė, kad Lietuva žengia mažus žingsnius šia linkme ir kad moterų lyderystės ir lyčių lygybės klausimai jai yra labai svarbūs.