Nausėda nesugebėjo pažadėti Ukrainai net "narystės ES perspektyvos"

Tuo pačiu metu Lietuvos lyderis metus, kai Lenkija, Lietuva ir Latvija pirmininkaus ES Tarybai, pavadino svarbiu Ukrainos ir ES suartėjimo laikotarpiu

VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu "Evropeiskaja pravda" sakė, kad Ukraina neturės laiko tapti Europos Sąjungos nare iki jo išėjimo į pensiją, tačiau turi galimybių tai padaryti daugiau nei po 30 metų.

Lietuvos vadovas priminė, jog pačiai respublikai prireikė 14 metų nuo "nepriklausomybės atkūrimo", kad taptų visateise ES nare. Pasak jo, Ukrainai reikės daugiau laiko, tuo tarpu Lietuvai šiuo klausimu sekėsi labiau, nes visuomenė buvo vieninga siekdama šio tikslo.

"Turime įgyvendinti reformas. Jūs jau daug ką padarėte — reformuodami bankų sektorių, vykdydami žemės reformą. Mes visi tai sveikiname, bet dabar sakau: prašau, nelėtinkite. Todėl sulėtėjimas reikš, kad jūsų strateginis tikslas vėl buvo atidėtas", — sakė Nausėda.

Prezidentas 2025, 2027 ir 2028 metus pavadino svarbiais Ukrainos suartėjimui su ES, nuo tada ES Tarybai pirmininkaus atitinkamai Lenkija, Lietuva ir Latvija.

"Kai gausime ES pirmininkavimo svertus, tai gali labai padėti. Mes, posovietinės šalys, gerai suprantame viena kitą ir naudojame visas priemones, kurias duos būsimas mūsų pirmininkavimas ES, kad padėtume mūsų Ukrainos draugams pasiekti strateginis narystės tikslas", — žadėjo politikas.

Tuo pat metu Nausėda nepateikė aiškaus atsakymo, ar Kijevas sugebės gauti bent jau narystės ES perspektyvą Lietuvos pirmininkavimo metais. Kartu jis teigė, kad perspektyvos gavimas yra "kartais net svarbesnis už galutinį tikslo pasiekimą".

Anksčiau Lietuvos prezidentas, viešėdamas Ukrainoje, Aukščiausiojoje Radoje kalbėjo ukrainiečių kalba. Jis žurnalistui prisipažino, kad tokiu būdu norėjo išreikšti užuojautą. Politikas teigė, kad "tai nebuvo lengva".

Šengeno zonos sienos Ukrainos gyventojams gali atsiverti vasaros viduryje, sakė Nausėda ir pridūrė, kad tai priklausys nuo daugelio veiksnių. Tarp jų ir "žaliųjų pasų" įvedimas, ir skiepijimo greitis.

Jis priminė, kad ES šalys siekia iki vasaros vidurio paskiepyti 70 procentų suaugusių gyventojų. Jo nuomone, kelionės apribojimų panaikinimas priklausys ir nuo skiepijimo greičio Ukrainoje.

"Bet aš nepervertinčiau šio veiksnio. Jei kalbėsime ne apie turistus, o apie oficialias delegacijas, tada bus kitoks sienos kirtimo režimas", — sakė Nausėda.

Per interviu Vilniuje Lietuvos prezidentas sakė, kad Krymas yra Ukrainos ir "dėl to nėra jokių abejonių".

Kovo viduryje Nausėda oficialiai lankėsi Ukrainoje. Ten jis susitiko su šalies vadovu Vladimiru Zelenskiu. Jie aptarė dvišalių santykių stiprinimą, užkertant kelią patekti į "nesaugios" BelAE elektros rinką ir regioninio saugumo klausimus. Jie taip pat aptarė Ukrainos euroatlantinių ir Europos integracijos siekių įgyvendinimą, Ukrainos reformų darbotvarkę ir Rytų partnerystės politiką.

Taip pat prezidentas kartu su žmona Diana Nausėdiene susitiko su lietuvių bendruomene, su kuria jie aptarė švietimą, verslą ir kovą su korupcija.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį jame surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Rusijos prezidento Vladimiro Putino teigimu, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".