Ekspertė: Lietuva kalba apie sankcijas Rusijai, kurių niekam ES nereikia

Vilniui, užuot sprendus daugybę vidaus problemų, lengviau nukreipti dėmesį į Rusiją, mano ekspertė Kira Sazonova

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Vilnius kelia sankcijų Rusijai temą tam, kad nukreiptų dėmesį nuo vidinių problemų, interviu Sputnik Lietuva pasakė teisės mokslų kandidatė, politikos mokslų kandidatė, Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos prie Rusijos prezidento docentė Kira Sazonova.

Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva sieks papildomų sankcijų įvedimo Rusijai iš Europos Sąjungos pusės, jei Maskvos "agresyvi laikysena" nepasikeis.

Šią nuomonę jis išreiškė susitikime su Ispanijos užsienio reikalų ministre, Europos Sąjungos reikalų ir bendradarbiavimo ministre Arancha González Laya. Jie taip pat aptarė ES sprendimus dėl kovos su pandemija priemonių ir ekonomikos atkūrimo priemones.

Sazonova pažymėjo, kad Lietuvos požiūris į Rusiją jau senai nėra naujiena, tačiau sankcijų klausimas neturėtų būti sprendžiamas tarp atskirų ES šalių politikų.

"Pagrindiniai lokomotyvai tradiciškai yra Prancūzija ir Vokietija, tačiau visiškai akivaizdu, kad bus naudojama bet kokia informacinė proga pabrėžti agresyvią poziciją Rusijos atžvilgiu ir įvesti daugiausiai naujų sankcijų. Net jei visi jau supranta, kad tai neturi jokios prasmės, bet tai, greičiau, siekis pabrėžti savo požiūrį. Ne siekis gauti realų politinį rezultatą", — pasakė ji.

Anot ekspertės, mažoms valstybėms toks elgesys yra vienintelis būdas pasijusti reikšmingoms, nes didžiojoje Europos politikoje jos turi kažkaip pozicionuoti save, kitaip jas paprasčiausiai sutryps. Jos bando atkreipti dėmesį daugiausia šios tematikos — agresyvios antirusiškos, rusofobiškos — sąskaita, todėl ši koncepcija nesikeičia per pastaruosius 30 metų.

Sazonova mano, kad Vilnius taip pat kelia šią temą vien tam, kad nukreiptų dėmesį nuo vidinių problemų.

"Ypač atsižvelgiant į tai, kokia sudėtinga padėtis su COVID-19 dabar yra daugelyje Europos šalių, be to, pandemijos pasekmės, nes jau antrieji metai eina. Žinoma, reikia išspręsti daugybę užduočių. Šiame kontekste užsiimti Rusija ir iš piršto išlaužti visas naujas sankcijas — geriausias būdas atitraukti dėmesį nuo savo problemų", — apibendrino ji.

Rusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo 2014 metais dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorijos dalimi.

JAV, Europos Sąjunga ir Kanada apkaltino Maskvą kišimusi į Kijevo reikalus ir įvedė jai sankcijas. Rusija į tai atsakė maisto embargu. Be to, šalies valdžia ne kartą pažymėjo, kad kalbėti su Maskva sankcijų kalba yra neproduktyvu. Rusija taip pat ne kartą pareiškė, kad nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko taikos susitarimų subjektas.

Pastaruoju metu prieštaravimai tarp Europos Sąjungos ir Rusijos sustiprėjo dėl padėties aplink Aleksejų Navalną. Briuselis įvedė naujas antirusiškas sankcijas. Rusijos užsienio reikalų ministerija jas pavadino "aklaviete ir neteisėtumu" ir pažadėjo atsakyti.

Neseniai Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas teigė, kad Rusija visada bus pasirengusi atgaivinti santykius su Europos Sąjunga, tačiau nesibels į uždaras duris. Prieš tai Rusijos URM vadovas užsiminė, kad Briuselis sunaikino santykius su Maskva. Pasak jo, Europoje liko tik kelios šalys, kurios vadovaujasi nacionaliniais interesais ir palaiko partnerystės dialogą su Rusija, likusios sunaikino visus esamus mechanizmus, pažymėjo ministras.

Pasak Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo, Kremlius įsitikinęs, kad sankcijų politika prieš Maskvą nepasieks savo tikslo.