Ekspertas: Lietuva išgyvens be BRELL tik be "perteklinių" vartotojų

Lietuvai pasitraukimo iš bendros energetikos sistemos procesas nebus neskausmingas, mano ekspertas Aleksandras Frolovas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvai pasitraukus iš BRELL, ji pajus rimtas pasekmes, nes ji yra didelė Rusijos elektros importuotoja, interviu Sputnik Lietuva pasakė Nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pranešė, kad Baltarusijos energetikos sistemos bandymai su tarpsisteminių elektros perdavimo linijų su Lietuva atjungimu buvo sėkmingi. Bandymai buvo atlikti balandžio 8 ir 11 dienomis. Jų metu buvo atjungtos visos tarpsisteminės elektros perdavimo linijos su Lietuva.

Pažymėta, kad bandymai buvo atlikti siekiant analizuoti darbo režimus šalies elektros objektuose, taip pat įvertinti technines priemones, skirtas sušvelninti galimas artėjančio Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija) pasekmes.

Frolovas pareiškė, kad atsižvelgiant į Baltijos šalių planus pasitraukti iš BRELL energetinio žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), energetinių sistemų stabilumo bandymai yra būtini.

"Kitas klausimas, kad Lietuvai šis procesas negali būti visiškai neskausmingas, nes ji yra didelė Rusijos elektros importuotoja. Pernai Lietuva netgi užėmė pirmąją vietą... Pirktos rusiškos elektros energijos kiekis buvo palyginamas su pačios Lietuvos teritorijoje pagamintos elektros energijos kiekiu", — pasakė jis.

Frolovas pridūrė, kad Lietuva ne kartą kritikavo atominę elektrinę Baltarusijoje. Eksperto teigimu, taip vyko be kita ko ir dėl to, kad pati Lietuva dabar neturi atominės elektrinės, nes ji buvo priversta uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.

"Lietuva perka elektrą, taip pat iš Švedijos, tačiau ketina prisijungti ne tik prie Skandinavijos, bet ir prie Europos per Lenkiją. Tačiau ši žiema parodė didelę riziką tiekimo iš Švedijos patikimumo atžvilgiu, nes Švedija uždarė anglies elektrines dvejais metais anksčiau, nei buvo planuojama — 2020 metais — ir pradėjo atsikratyti branduolinės energetikos. <...> Jei ši situacija pasikartos, Lietuva tikrai susidurs su sunkumais. Tiesa, ji bando su jais susidoroti dabar, planuodama pirkti galingus akumuliatorius... Ta pati istorija iš esmės gali būti būdinga Lenkijai, nes Europos Sąjunga taip pat reikalauja iš jos uždaryti anglies elektrines, ir tiekimo patikimumas iš šios pusės taip pat kelia abejonių", — pažymėjo jis.

Anot Frolovo, Lietuvos gyventojai ir paslaugų sektorius sunaudoja maždaug tiek elektros, kiek pagamina pati Lietuva.

"Šiuo atžvilgiu, jei būtų atsikratyta pramonės ir kai kurių kitų "perteklinių" vartotojų, tuomet iš esmės būtų galima gyventi ramiai, net ir su niekuo neprekiaujant elektros energija", — apibendrino jis.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.