Lietuvos oro uostuose kovo mėnesį augo keleivių ir skrydžių srautai

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavo mažiau keleivių ir krovinių nei paskutinį 2020-ųjų ketvirtį, tačiau kovo mėnesį jų srautai augo.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, aviacijos verslo atsigavimo tikimasi antrąjį šių metų ketvirtį, prasidėjus vasaros sezonui ir žmonių skiepijimui.

Trys šalies oro uostai šiemet aptarnavo 148 tūkst. keleivių — 14 proc. mažiau nei paskutinį 2020-ųjų ketvirtį. Į Vilnių atvyko ir išvyko 124 tūkst. keleivių — 1 proc. mažiau, Kauną — 19 tūkst. (46 proc. mažiau), Palangą — 5 tūkst. (60 proc. mažiau).

Visi oro uostai šiemet aptarnavo 4,2 tūkst. skrydžių — 23 proc. mažiau: Vilniuje jų sumažėjo 18 proc. iki 3,1 tūkst., Kaune – 28 proc. iki 841, Palangoje — 46 proc. iki 274.

Pagrindinės skrydžių kryptys liko beveik nepakitusios. Daugiausia keleivių rinkosi skrydžius į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Turkiją, Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją, Norvegiją, Airiją, Olandiją, Daniją.

Kovo mėnesį skrydžių ir keleivių srautai atitinkamai augo 40 proc. ir 48 proc., palyginti su šių metų vasariu. Be to, kovo mėnesį pasiūlytų vietų lėktuvuose skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat buvo 27 proc. didesnis nei vasario mėnesį.

Gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis.

Krovininių srautas trijuose oro uostuose per tris mėnesius, palyginti su paskutiniu ketvirčiu pernai, sumažėjo 6 proc. iki 4,87 tūkst. tonų. Daugiausiai jų skraidinta Vilniuje — 3,7 tūkst. tonų (5 proc. mažiau), Kaune — 1,14 tūkst. tonų (10 proc. mažiau), o Palangoje jų išaugo iki 20 tonų.