Lietuva nori "įkalti pleištą" tarp Rusijos ir Rytų Europos, sakoma RF Valstybės Dūmoje

Diplomatų "žaidimai su išsiuntimu" yra vieno antirusiško scenarijaus dalis, kuri Rytų Europos šalims yra primetama iš išorės, sako deputatas Antonas Morozovas

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Lietuvos pareiškimai apie galimą Rusijos diplomatų išsiuntimą kaip solidarumo su Čekija ženklą yra vieno scenarijaus, iš išorės primesto Rytų Europos šalims, dalis, sakė Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys Antonas Morozovas. Praneša RIA Novosti.

Anksčiau vyriausioji Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sakė, kad Lietuva ir jos sąjungininkai diskutuoja, kaip išreikšti solidarumą su Čekija dėl Rusijos veiksmų, svarstoma galimybė išsiųsti Rusijos diplomatus. Čekijos vyriausybė paprašė partnerių palaikyti ją, taip pat išsiųsti kai kuriuos potencialius agentus, dirbančius Rusijos misijose, pridūrė ji.

"Manau, kad tai yra antirusiško scenarijaus dalis, kuri iš išorės yra primetama Rytų Europos šalims. Akivaizdu, kad ši provokacija neturi nė menkiausio pagrįsto pagrindo, nes kalbant apie 2014 metų įvykius (sprogimai šaudmenų sandėliuose Vrbeticoje), tragiškus įvykius Čekijos Respublikai, kyla klausimas, kodėl jie laukė taip ilgai — beveik septynerius metus — ir niekaip nereagavo į galimą Rusijos diplomatų dalyvavimą. Todėl šioje situacijoje, akivaizdu, kad nėra dėl ko rodyti solidarumo", — sakė Morozovas.

Jis pabrėžė, kad Lietuva nori paremti antirusišką scenarijų, primestą čekams, matyt, ji turėtų būti tokia sąžininga ir pasakyti: "Mes norime destabilizuoti santykius su Rusija". Bet jie nenori to sakyti, nes tai neatitinka Lietuvos, Čekijos ir visos Rytų Europos gyventojų interesų, nes visi nori plėtoti gerus kaimyninius santykius, pažymėjo Morozovas. Tačiau, pasak jo, provakarietiškas elitas šioms valstybėms taiko nedraugišką darbotvarkę Rusijos Federacijos atžvilgiu.

"Norėčiau tikėti, kad mūsų kolegos iš Rytų Europos nepasieks tokio absurdo ir vis dėlto vyraus protas, mes turime tikėti faktais, o ne spekuliacijomis", — sakė Morozovas, turėdamas omenyje "žaidimus su išsiuntimu".

Kalbėdamas apie Rusijos atsakomąsias priemones, jis pažymėjo, kad į "šiuos demaršus" reikia reaguoti santūriai, remiantis tuo, kad ši Čekijos Respublikos ir Lietuvos iniciatyva yra antirusiškas scenarijus, primestas iš išorės. "Jie dar kartą bando įkalti pleištą tarp mūsų ir Rytų Europos valstybių", — pabrėžė parlamentaras.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas balandžio 17-osios vakarą sakė, kad šalies valdžia įtaria Rusijos specialiąsias tarnybas dalyvavimu sprogime šaudmenų sandėlyje Vrbeticoje 2014 metais. Praha nusprendė išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, o Čekijos policija paskelbė, kad ieško Rusijos piliečių Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo.

18 Rusijos ambasados ​​darbuotojų buvo išsiųsti iš šalies.

Atsakydama Rusija paskelbė 20 Čekijos ambasados ​​darbuotojų persona non grata. Čekijos Respublikos pirmasis vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Janas Hamačekas pažymėjo, kad Čekijos ambasados ​​darbas Maskvoje yra praktiškai paralyžiuotas. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad Praha sumokėjo "milžinišką" kainą už savo žingsnius Maskvos atžvilgiu.

Čekijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje Prahoje liko 27 diplomatai ir 67 techniniai darbuotojai, o Čekijos ambasadoje Maskvoje — 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.