Bėgius išparduos: Lietuva pasmerkia save tranzito praradimui 

Baltijos šalių uostai ir geležinkeliai praranda krovinių apyvartą, nes pramonė priklauso nuo bendradarbiavimo su kolegomis Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje, sako ekspertas Aleksandras Nosovičius

VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Po kelerių metų Lietuva, sekdama Latvija, turės "išparduoti" bėgius, nes antirusiška politika kenkia ekonominiams santykiams, RuBaltic.ru straipsnyje rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Eksperto teigimu, Baltijos jūrų uostai ir geležinkeliai praranda krovinių apyvartą, nes pramonė priklauso nuo bendradarbiavimo su kolegomis Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje. Šiuo atžvilgiu antirusiška ir baltarusių politika neišvengiamai "kirs per kišenę" Baltijos šalims.

Pasak Nosovičiaus, tranzito rodikliai Latvijoje jau keletą metų krinta.

"Praėję metai Latvijos tranzito pramonei baigėsi nuosmukiu — minus 28 proc. praėjusių metų rodiklių. Latvijos uostai beveik visiškai atsisveikino su Rusijos anglimi: jų perkrovimas sumažėjo 99 proc. kitaip tariant, anglies nebėra", — rašo ekspertas, pažymėdamas, kad krenta ir kitos tranzito rūšys.

Visų pirma, naftos produktai, konteineriai ir birūs kroviniai.

"Pastebimai išaugo tik grūdų perkrova, bet visi supranta, kad šis augimas vyksta tol, kol Rusija pradeda eksploatuoti pakeitimo pajėgumus savo uostuose ir ten perduoda tiek vietinių grūdų, tiek kitų valstybių produktų tranzitą", — pridūrė Nosovičius.

Tuo tarpu "Latvijos geležinkeliai" parduoda vagonus ir bėgius "už metalo laužo supirkimo kainą". Pasak eksperto, po Latvijos toks likimas laukia ir Lietuvos.

"Lietuvos geležinkelių monopolijos [bendrovės "Lietuvos geležinkeliai"] pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 8 proc. Tai nėra daug, tačiau ankstesniais metais "Lietuvos geležinkelių" rodikliai, priešingai nei Latvijos ir Estijos geležinkelio darbuotojų, tik augo", — rašo Nosovičius.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų tranzitą.

Nosovičius pažymi, kad Baltarusijos naftos perdirbimo pramonė iš esmės egzistuoja dėl Sąjunginės valstybės su Rusija, kuri tiekė Rusijos žalios naftos į Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas žemesnėmis nei rinkos kainomis.

"Uždirbti pinigų šiai schemai ir tuo pačiu metu kurstyti neapykantą Sąjunginei valstybei ir vilioti baltarusius į NATO buvo gana keista. Bet dabar viskas bus logiška Vilniui. Vykdykite antirusišką politiką ir liksite be klientų iš Rusijos ir Baltarusijos, kurios Lietuvai teikia 25 ir 34 procentus krovinių vežimo geležinkeliais", — pažymi ekspertas.

Nosovičiaus teigimu, po kelerių metų Lietuva, sekdama Latvija, pradės pardavinėti bėgius ir ratus laužui.

"Tranzitas, kuris sudaro penktadalį Baltijos šalių ekonomikos, buvo suformuotas kaip nacionalinio ekonominio komplekso dalis, pirmiausia skirta Lietuvos, Latvijos ir Estijos sąveikai su Rusija. Jei nebus sąveikos, nebus tranzito", — apibendrina jis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka praėjusių metų rugpjūtį paskelbė apie galimą prekybos srautų perorientavimą iš Baltijos uostų. Rugsėjį Rusijos ir Baltarusijos ministrų pirmininkų derybose buvo aptartas naftos srautų perkėlimas iš Lietuvos uostų į Rusijos uostus, ypač į Ust Lugą.

Rusija ir Baltarusija vasario 19 dieną pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl Baltarusijos naftos produktų perkrovimo eksportui per Rusijos Federacijos jūrų uostus. Šiame dokumente numatyta, kad Baltarusijos įmonės 2021–2023 metais Baltijos šalių Rusijos jūrų uostuose perkraus daugiau nei 9,8 mln. tonų krovinių.

Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Lietuva dabar nepriklauso ne tik nuo Baltarusijos naftos produktų, bet ir nuo Baltarusijos pinigų, kuriuos davė šis tranzitas. Jo nuomone, jei Vilnius tęs šią politiką, jis taip pat praras Baltarusijos kalio trąšų ir kitų produktų, perkraunamų per Klaipėdos uostą, tranzitą.