Lietuvos tautinės mažumos pareikalavo valstybinio egzamino gimtąja kalba 

Parlamentarė iš lenkų partijos priminė, kad respublikoje anksčiau galiojo Tautinių mažumų įstatymas ir tai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių

VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. Tautinių mažumų Lietuvoje laukia įstatymas, užtikrinsiantis jų statusą ir teises, taip pat valstybinis egzaminas jų gimtąja kalba, per spaudos konferenciją sakė Rita Tamašunienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos narė.

"Tautinių mažumų įstatymas anksčiau galiojo ir niekas nepastebėjo, kad jis sukeltų kokių nors neigiamų pasekmių visai valstybei. Labai tikimės, kad šią pavasario sesiją, kaip ir buvo Vyriausybės daugumos, kuri ne taip seniai susiformavo, pažadėta, atsiras teisės aktai ir bus pateikti parlamentui svarstyti", — sakė ji.

Pasak Tamašunienės, ji tikisi, kad politikai įvertins "teigiamą užtaisą", kurį turi šie teisės aktai, ir nepradės reikšti baimės ar ieškoti įsivaizduojamų grėsmių.

Parlamentarė taip pat teigė, kad įstatymo projektas yra padengtas "paslapties šydu", nes teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska viešai jo nekomentuoja. Lietuvoje nėra Tautinių mažumų įstatymo nuo 2010 metų, kai ankstesnė jo redakcija nustojo galioti.

Tamašunienė taip pat pažymėjo, kad ženklai, rodantys, jog gali būti atidėtas valstybinio egzamino lenkų gimtąja kalba įgyvendinimas, kelia nerimą.

2020 metų rugsėjo mėnesį Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai Algirdas Monkevičius ir Dariuš Piontkovski Vilniuje pasirašė planą, kaip įgyvendinti švietimą lenkų tautinei mažumai Lietuvoje ir lietuvių tautinei mažumai Lenkijoje.

Iki 2022 metų jame siūloma įvesti valstybinį egzaminą, norint gauti brandos atestatą lenkų kalba kaip gimtąja, o jo rezultatai turėtų būti prilyginti kitų valstybinių egzaminų brandos atestatui rezultatams stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Pasak Tamašunienės, dauguma lenkų mokyklų mokinių norėtų laikyti tokį egzaminą.

Šiuo metu Lietuvoje galima laikyti tik mokyklinį egzaminą lenkų kalba.

Tautinių mažumų įstatymas

Pagrindiniai klausimai, kuriuos turėtų reglamentuoti naujasis įstatymas: švietimo gimtąja kalba išsaugojimas, parama valstybinėms mokykloms, kuriose mokoma rusų, lenkų ir baltarusių kalbomis, galimybė oficialiai susirašinėti su savivaldybėmis, kuriose tautinės mažumos gyvena kompaktiškai, savo gimtąja kalba, taip pat gatvių pavadinimai, įstaigos ir kiti topografiniai ženklai, kuriuose susitelkę tam tikros tautinės grupės atstovai, turėtų būti nurodyti ne tik valstybine, bet ir lenkų ar rusų kalba.

Ankstesnis įstatymas dėl tautinių mažumų buvo priimtas dar 1989 metais ir buvo laikomas vienu liberaliausių Europoje. Nuo 2010 metų pradžios jis neteko galios dėl to, kad daugelis formalių nuostatų ir terminologijos buvo sukurtos sovietiniais metais ir neatitiko 1992 metais priimtos Konstitucijos.

Panaikinus 1989 metų įstatymą, naujas aktas taip ir nebuvo priimtas Seime, nors Lietuva buvo ratifikavusi Tautinių mažumų pagrindų konvenciją, todėl jos nuostatos turėtų būti neatsiejama respublikos teisinės sistemos dalis.

Naujausio 2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 154 tautybių atstovai. Didžiausia mažuma yra lenkai. Jie sudaro 6,6 procento visų gyventojų — daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.