Lenkijos vadovas pareiškė, kad NATO viršūnių susitikime bus aptartas Ukrainos stojimas

Duda paaiškino, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus aptartas "visų pirma Ukrainos saugumo klausimas kaip toks, ir susijęs su visos Vidurio Europos saugumu"

VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Birželio mėnesį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus aptartas Ukrainos prisijungimo prie aljanso planas, pirmadienį Varšuvoje per bendrą pokalbį su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu sakė Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Apie tai rašo RIA Novosti.

Pirmadienį Lenkija švenčia pirmosios Lenkijos Konstitucijos 230-metį. Ši data minima kaip Lenkijos Konstitucijos diena. Į Varšuvą į šventę atvyko Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai.

"Aš ponui prezidentui (Zelenskiui) pasakojau apie būsimo Bukarešto devyneto, tai yra Vidurio Europos valstybių NATO narių, aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris po savaitės vyks Bukarešte, perspektyvą, kurioje kalbėsime saugumo klausimais, ir manau, kad Ukrainos ir Baltarusijos klausimas bus labai svarbi tema, ypač Ukraina", — sakė Duda.

"Antra, kalbėjomės apie būsimą viso aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris įvyks Briuselyje po pusantro mėnesio — birželio viduryje, kur ši tema taip pat bus aptarta visiškai užtikrinta", — pridūrė Duda.

Jis paaiškino, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus aptartas "visų pirma Ukrainos saugumo klausimas kaip toks, ir susijęs su visos Vidurio Europos saugumu, ir, antra, klausimas, kaip oficialiai nurodyti Ukrainai kelią, kurį ji turi pereiti dėl narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, šios narystės planas, kuris yra pagrindinis klausimas ir už kurį kovoja Ukraina".

Ukraina ir Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija savo kariuomenę dislokuoja šalies teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį jame surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".