Žiniasklaida įvertino Vokietijos reakciją Rusijos "invazijos" į Baltijos šalis atveju

Mažai tikėtina, kad dauguma Vokietijos politikų inicijuos bet kokius karinę veiklą palaikančius veiksmus, mano žurnalistas

VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Net padarius prielaidą, kad Rusija "puls Baltijos šalis", nėra jokių šansų, kad Vokietija prisijungs prie NATO karinio atsako, rašo Volfgangas Miunchau (Wolfgang Münchau) straipsnyje vokiečių laikraščiui "Handelsblatt". 

Pasak straipsnio autoriaus, Suvalkų koridorius gali tapti geopolitinės įtampos šaltiniu, nes šiaurės-pietų kryptimi jis skiria Kaliningradą nuo Baltarusijos, o rytų-vakarų kryptimi — vienintelis sausumos kelias tarp Baltijos valstybių ir kitose ES šalyse.

Pasak Miunchau, kilus kariniam konfliktui, Rusijai nebus sunku atskirti Baltijos šalis nuo Vakarų partnerių.

"Naivu būtų manyti, kad šiuo atveju NATO chartijos 5 straipsnis dėl kolektyvinės gynybos tuoj pat įsigalios. Nematau jokios galimybės, kad Vokietija kada nors dalyvaus karinėse akcijose prieš Rusiją, net jei ji įsiveržtų į Baltijos valstybes", — rašo jis.

Straipsnio autorius ypač priminė Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento Franko-Valterio Šteinmajerio žodžius, kad Vokietija skolinga Rusijai "Nord Stream-2", siekdama išpirkti Antrojo pasaulinio karo nuodėmes. NATO manevrus Suvalkų koridoriuje jis pavadino "ginklų žvanginimu".

"Nemanau, kad tarp vokiečių politikų, palaikančių bet kokią karinę veiklą, nebus daugumos", — pridūrė Miunchau.
Kaip pažymi žurnalistas, silpniausia Vakarų strategijos vieta yra straipsnis apie kolektyvinę NATO šalių gynybą.

"Kuo daugiau Vokietija ir kitos ES šalys priklausys nuo Rusijos dujų ir Rusijos vakcinų, tuo mažiau jos bus pasirengusios stoti į konfrontaciją su Rusija. Manau, kad mes jau seniai peržengėme ribą, kai tai buvo įmanoma politiškai", — sakoma straipsnyje.
NATO nuolat dislokuoja savo karinį kontingentą netoli Rusijos Federacijos ir sąjungininkų Baltarusijos sienų. Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti karinio aljanso buvimą regione, tai pateisinant didėjančia "Rusijos grėsme".

Pareiškimus apie Kaliningrado "užėmimą" reguliariai galima išgirsti iš Vakarų politikų ir ekspertų. Tuo pačiu Vašingtonas nurodo būtinybę "apsaugoti" savo sąjungininkus nuo "okupacijos" kaip Kaliningrado srities užgrobimo priežasties paaiškinimą.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas teigė, kad agresyvią Vakarų žiniasklaidos retoriką apie galimą NATO ir Rusijos konfliktą Baltijos šalyse skatina Šiaurės Atlanto bloko karinis-pramoninis kompleksas, o Rusija siekia išplėsti bendradarbiavimą su regionu.

Tuo tarpu daugelis ekspertų neabejoja Kaliningrado srities saugumu. Interviu Sputnik Lietuva atsargos pulkininkas ir "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas pažymėjo, kad Rusija "niekada neatiduos savo regiono NATO nukryžiavimui, o užpuolimo atveju aljansui teks susidurti su visa Rusijos kariuomene".

Maskva ne kartą yra deklaravusi savo taikius ketinimus ir pabrėžusi, kad neketina nieko pulti. Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad NATO naudojasi Vakarų šalių isterija pajėgoms rytiniame flange telkti.