Ne tik dujos: Rusija turi naują būdą užsidirbti per Europą

"Nord Stream-2", nepaisant visų kliūčių, yra ties užbaigimo riba. Tačiau Europai netrukus reikės kitų energijos išteklių. Iki šimto milijardų dolerių per metus Rusija galės uždirbti iš vandenilio eksporto, įskaitant į Senąjį pasaulį

Uždaviniai yra ambicingi — iki 2030 metų kontroliuoti 20 proc. pasaulio rinkos ir tapti lyderiu. Ir Europos Sąjungos planai pasiekti visišką neutralumą anglies pramonėje čia labai laiku, rašoma RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Į rinkos lyderius

Iki 2050 metų vandenilis atneš Rusijai nuo 23,6 iki 100,2 mlrd. dolerių per metus. Eksportas į pasaulio rinką svyruos nuo 7,9 iki 33,4 milijono tonų, teigiama Vandenilio energetikos plėtros iki 2024 metų koncepcijos projekte. Projektas buvo derinamas su įmonėmis, specializuotais departamentais ir išsiųstas vyriausybei.

Prognozių skirtumas paaiškinamas tuo, kad dar nėra labai aišku, pagal kokį būtent scenarijų vystysis vandenilio energijos rinka, kurios dar nėra. Galimi didelio masto gabenimai iš gamybos centrų į vartojimo centrus pagal analogiją su nafta ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Arba, pavyzdžiui, gamyba ir vartojimas konkrečiose šalyse ir regionuose.

Rusija, kaip potencialiai didelė tiekėja, suinteresuota šia rinka. 2020 metais vandenilio energetikos sektorius pirmą kartą buvo įtrauktas į energetikos strategiją. Buvo nustatyti tikslai: iki 2024 metų eksportuoti 0,2 mln. tonų, iki 2035 m. — dešimt kartų daugiau.

Ketinama tai pasiekti investicijomis ir vandenilio gamybos gamtinių dujų pagrindu didinimu, ypač su atsinaujinančių šaltinių ir branduolinės energijos panaudojimu. Be to, prisidėtų ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų elementui numeris vienas gauti plėtra: pirolizė, metano elektrolizė ir kiti metodai. Įskaitant lokalizuojant užsienio šalių praktinę patirtį.

Eksportas į Aziją

Rusija turi didelį šios srities komercinimo potencialą. "Rusatom Oversis" ir Japonijos gamtos išteklių ir energetikos agentūra 2019 metų rugsėjį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl bandomojo vandenilio projekto.

Vasarį "Rosatom" pranešė, kad tiria perspektyvą pradėti gamybą Sachaline tolesniam vandenilio eksportui į Japoniją. Iki 2030 metų valstybinė korporacija galės patenkinti iki 40 % salos valstybės poreikių.

O kovą "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Olegas Aksiutinas palietė šią temą ryšium su tiekimais į Kiniją, Pietų Korėją ir Japoniją. "Visų pirma, ypatingą interesą kelia vandenilio gamybos galimybė Tolimuosiuose Rytuose, naudojant metano garų reformingą, užtikrinant anglies dioksido surinkimą ir laikymą bei vėlesnį eksportą", — pažymėjo jis.

Europos žaliasis kursas

Europa taip pat neliks nuošalyje — daugiausia dėl posūkio ekologiškos energetikos link.

Vokietija jau pareiškė esanti pasirengusi palaikyti pasaulinės vandenilio rinkos plėtrą ir bendrauti su potencialiais tiekėjais — Saudo Arabija ir Rusija (kaip tik balandžio mėnesį Rusijos energetikos ministerija susitarė su kolegomis iš Vokietijos dėl bendradarbiavimo gamybos srityje). Berlyno doktrinoje daroma prielaida, kad iki 2050 metų beveik visa šalies ekonomika, įskaitant sunkiąją pramonę, pereis prie vandenilio.

Vandenilio eksporto skatinimo priemone gali tapti "Žalioji sutartis" — 2019 metais Europos Sąjungos patvirtinta strategija. Šis dokumentas numato, kad iki 2050 metų bus visiškai neutrali anglies dioksido išmetimo klausimu, ir gerokai sumažės daug anglies naudojančių produktų — naftos ir dujų — importas. Iki 2030 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą planuojama sumažinti mažiausiai 55 %.

Taigi, iki 2030 metų "Žalioji sutartis" ypač paveiks anglies, o po to naftos ir dujų importą. Tai padidins kitų energijos išteklių, pirmiausia vandenilio, paklausą.

Kritikai teigia, kad Rusija čia apskritai neturi ko pagauti: reikalingos tik jos gamtinės dujos, žaliavos vandeniliui išgauti. Tačiau tai nėra tiesa. Europos Sąjungoje tiesiog nepakanka pajėgumų gaminti elementą numeris vienas. Norint sukurti šiuos pajėgumus, reikia milžiniškų investicijų, nurodo nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas.

"Vandenilio galima gauti elektrolizuojant vandenį arba apdorojant gamtines dujas. Tačiau Europoje tuomet teks pastatyti daug vėjo ir saulės jėgainių (ten atominės ir anglies elektrinės yra draudžiamos), tam reikės vietos jų įrengimui (net jūroje ne visur galima įrengti vėjo jėgaines). Arba daryti įrenginius vandenilio sintezei iš "mėlynojo kuro". Bet kokiu atveju reikės įspūdingų kapitalo investicijų, o toli gražu ne visos Vakarų kompanijos tam pasirengusios", — aiškina RIA Novosti pašnekovas.

Todėl vandenilio eksporto iš Rusijos sąlygos yra daugiau nei tinkamos: vieta tarp dviejų pagrindinių pardavimo rinkų — Europos ir Azijos — ir didžiulės gamtinių dujų atsargos. Be to, yra galinga tyrimų ir gamybos bazė.