Ligos ir vaistai neturi politinių pažiūrų. Bet Lietuvai — turi

Į gydymą įtraukiama politika. Būsime gydomi ne tik mediciniškai, bet ir politiškai. Be kita ko ir per vietinę žiniasklaidą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Kultūros komitetų posėdyje trečiadienį buvo aptartas "dezinformacijos ir propagandos poveikis informaciniam laukui pietryčių Lietuvos regione".

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas posėdžio metu sakė, jog tam tikri informacinės erdvės naratyvai vakcinacijos laikotarpiu išaugo, dėl ko kai kuriuose Lietuvos regionuose vakcinos lygis nesiekia Lietuvos vidurkio.

"Įvairios žvalgybinių tarnybų viešos ataskaitos aiškiai rodė, kad Rusijoje sukurtos tam tikros melagienos, tam tikri naratyvai daro įtaką ir Lietuvos piliečių apsisprendimams. Akivaizdu, kad Rusija pasirinko vakarietiškas vakcinas kaip savo taikinį, ypač "AstraZeneca" vakciną — tai irgi buvo pripažįstama", — įvertino Kasčiūnas.

Anot jo, paradoksalu ir tai, kad kai kurie piliečiai pasisako prieš vakarietiškas vakcinas, "AstraZeneca" bloga, duokit "Sputniką", nors pagal technologiją šie skiepai yra patys artimiausi vienas kitam.

Po posėdžio parlamentaras Kasčiūnas naujienų portalui lrytas.lt teigė, kad informaciniam fonui, ateinančiam iš trečiųjų šalių, paįvairinti, posėdžio metu buvo pasiūlyta steigti regioninę televiziją pietryčių Lietuvai.

"Pamatėme, kad reikia informacijos šaltinių įvairovės — kad žmonės galėtų rinktis, kad nebūtų tik Rusijos televizijos kanalai. Yra lenkiški kanalai, lietuviški kanalai — atsirastų gal dar koks kanalas. Galvojame per galimybę rinktis", — aiškino NSGK pirmininkas.

Premjerė Ingrida Šimonytė neseniai vizitavo plačiai tautinių mažumų gyvenamus regionus. Vyriausybės vadovė jau buvo Švenčionyse ir Nemenčinėje (Vilniaus rajone), lankėsi Visagine.

Pasisakydama žiniasklaidai Visagine Šimonytė į gyventojus net kreipėsi rusų kalba. Beveik be akcento.

Ji teigė, kad gyventojams dėl informacijos ir melagienų gausos kartais sunku atskirti tiesą. "Būna patikima melagienomis arba kitomis dezinformacijos formomis. Manau, kad tai yra labai aktualus pastebėjimas, stengsimės kiek įmanoma daugiau informacijos suteikti ir mūsų tautinėms mažumoms tomis kalbomis, kuriomis jiems yra lengviau tą informaciją gauti", — pabrėžė Šimonytė.

Neseniai premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi Trakų, Elektrėnų ir Kaišiadorių vakcinavimo centruose. Šių vizitų metu premjerė domėjosi, kaip šiuose regionuose vyksta skiepijimo procesas.

Nėra žinoma, kiek naudingi šie vizitai buvo tų regionų žmonėms, bet po vizito Trakuose ministrė pirmininkė su nepasitenkinimu pripažino, kad dalyje regionų gyventojai tikisi sulaukti rusiškos "Sputnik V" vakcinos. Kartu Šimonytė pabrėžė, kad jos Lietuvoje TIKRAI nebus.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad "visos vakcinos" yra laukiamos Europos Sąjungoje, jeigu tik jas patvirtins Europos vaistų agentūra.

Beje, rusiškos vakcinos gamintojai jau pasiūlė Vokietijos biotechnologijų įmonei "IDT Biologika" išnagrinėti galimybes kartu gaminti vakciną "Sputnik V". Apie tai pranešė Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija. Prancūzija taip pat neslepia planuojanti pradėti naudoti šią vakciną jau birželį, jei tik ji bus prieinama rinkoje.

Įdomu, ar NSGK naujai kuriamos vietinės žiniasklaidos priemonės informuos vietinius gyventojus apie Vokietijos ir Prancūzijos vadovų ketinimus įsigyti Rusijos "Sputnik V" vakciną? Tokios informacijos reikia gerai paieškoti ir nacionalinėje Lietuvos žiniasklaidoje.

Europos vaistų agentūra, kuri uždega žalią šviesą arba ne vakcinų naudojimui ES, pirmuosius duomenis apie "Sputnik V" vakciną gavo dar kovo mėnesį ir pradėjo peržiūros procedūrą.

Jeigu ši agentūra patvirtins "Sputnik V" vakciną, "Sputnik V" galės patekti į ES rinką kaip bet kuris kitas vaistas. "Sputnik V" galės būti gaminama visur, kur partnerius ras Rusijos gamintojai. Tuomet vakcinai, kaip ir visiems kitiems Europos vaistų agentūros patvirtintiems vaistams, ims galioti ES laisvo prekių judėjimo taisyklės. Tai reiškia, kad į Lietuvą "Sputnik V" taip pat galės patekti.

Jeigu, nepaisant "Sputnik V" vakcinos registravimo visos ES mastu, Lietuvos valdantieji ignoruos Lietuvos žmonių norą laisvai pasirinkti vakciną ir vadovausis tik savo politinėmis ambicijomis ir draus prekybą "Sputnik V" vakcina, neabejotina, kad tai sukels tarptautines teisines pasekmes.

Lietuvoje uždraudus "Sputnik V" vakcinos prekybą, tikėtina nelegali prekyba. Kas tada užtikrins žmonių saugumą ir apsaugą nuo vakcinų klastočių, kurias suleidus žmonėms gali kilti skaudžių pasekmių, tarp kurių — netgi mirtis?

Keistas ir sunkiai sveiku protu paaiškinamas Lietuvos valdančiųjų žiūrėjimas ne į vaisto saugumą ir efektyvumą, nors būtent tai vertina visas civilizuotas pasaulis, spręsdamas, vartoti vaistus ar ne, bet žvalgymasis į tai, kurioje šalyje tas vaistas sukurtas.

Ligos ir vaistai neturi tautybės, valstybės ir politinių pažiūrų. Remiantis konservatorių politine "logika", mums reikėtų atsisakyti ir poliomielito vakcinos — tarp jos kūrėjų yra Rusijos atstovų. Raupų vakcinos gamyba taip pat rėmėsi Rusijos mokslininkų išradimais. O 1977 metais, pačiame šaltojo karo įkarštyje, visų valstybių bendromis pastangomis raupai pasaulyje buvo išnaikinti.

Tuo metu nebuvo nei I. Šimonytės, nei G. Landsbergio. Todėl pasaulyje neatsirado nė vieno sumanaus politinio skaistuolio, kuris pasakytų, kad geriau mirkime nuo raupų ar poliomielito, bet nesiskiepykime rusiška vakcina.

Kas geriau — nupirkti kelias dešimtis tūkstančių vienetų norintiems "Sputnik V" vakcinos, ar leisti savo piliečiams nešioti virusą, sirgti, daliai jų ir mirti?

Nei kariuomenė, nei Valstybės saugumo departamentas, nei kas nors kitas neprivers tų žmonių skiepytis, jei valdžia nerodys žmoniškumo ir pagarbos savo piliečių sprendimui.

Jeigu vis dėlto "Sputnik V" vakcina bus patvirtinta Europos vaistų agentūros, bet Lietuva jos nepirks, valdžiai vis tiek teks galvoti apie tuos žmones, kurių lūkesčiai nebus patenkinti, kaip jiems padėti išgirsti ir suprasti, kad kitos vakcinų alternatyvos jiems taip pat naudingos ir nepadarys jokios žalos.

Komunikuoti grasinant, klaidinant, gąsdinant savo piliečius yra didžiulė klaida. Ir ženklas, kad Lietuvos valstybėje vyksta negeri procesai, susiję su tautinių mažumų diskriminacija, jų atstūmimu ir nustūmimu tarsi į kokį antrarūšių piliečių užribį.

Lietuvos valdžia, kol Europos vaistų agentūra nėra pateikusi savo sprendimo dėl "Sputnik V" vakcinos, turėjo kalbėtis su žmonėmis, kurie nori skiepytis būtent šia vakcina.

Lietuvos valdžia turėjo sakyti žmonėms tiesą: kovoje su klastingu virusu labai svarbus laikas, o visos vakcinos, kurias patvirtina Europos vaistų agentūra, atitinka tuos pačius saugumo ir efektyvumo kriterijus, dėl to jos visos yra panašios ir visos sukurtos apsaugoti nuo pavojingų komplikacijų.

Lietuvos valdžia turi viešai pripažinti ir tai, kad gali būti, jog "Sputnik V" iš viso nebus ES rinkoje, jei vertinimo Europos vaistų agentūroje metu bus rasta saugumo, efektyvumo ar geros gamybos praktikos spragų. Arba ES bus priimtas politinis sprendimas rusiškos "Sputnik V" vakcinos nepatvirtinti ir jos neįsileisti į ES rinką.

Bet kokiu atveju, "Sputnik V" vakcinos atžvilgiu Lietuvos valdžia jokiu būdu neturėtų supriešinti žmonių ir nustumti juos į užribį. Pandemija baigsis, o sėjama nesantaika dar liks ilgam.

Seime naujo ginklo idėja kovai su "Rusijos propaganda Lietuvoje" svarstoma pandemijos metu, vakcinavimo kontekste — "Sputnik V" vakcina. Anot Lietuvos specialistų, propagandiniai "Kremliaus naratyvai" veikia dalį Lietuvos gyventojų. Ir viena iš siūlomų išeičių — įkurti pietryčių Lietuvai skirtą regioninį televizijos kanalą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Kultūros komitetų posėdžio metu buvo pristatytas tyrimas, kuris atskleidė, kad buvusios Vyriausybės iniciatyva pietryčių Lietuvoje pradėjus retransliuoti Lenkijos televizijų kanalus pusė gyventojų jų nežiūri ir nemaža dalis vis tiek renkasi rusiškus.

Susisiekimo ministerijos užsakymu 2020 metais atliktos apklausos duomenimis, 46 proc. tikslinės auditorijos atsakė, kad žiūri mažiausiai vieną iš šešių lenkiškų televizijos kanalų, 23 proc. teigė išvis jų nežiūrintys, 31 proc. tvirtino, jog žiūri ne dažniau nei kartą per mėnesį.

Į klausimą, kodėl nežiūri lenkiškų televizijų, 39 proc. pietryčių Lietuvos gyventojų atsakė, kad renkasi Rusijos kanalus, 30 proc. tvirtino, jog žiūri lietuvišką televiziją.

"Situacija dėl vakcinacijos parodo, kad nors mes daug darome su tautinėmis mažumomis, jų integravimu, bet susiduriame su faktu, kad pasiekti to rezultato, kurio norėtume pasiekti, nelabai pavyksta", — sakė kultūros ministras Simonas Kairys.

2017 metais darytas tautinių bendruomenių atstovų žiniasklaidos vartojimo tyrimas parodė, kad 92 proc. respondentų vartoja lietuvišką mediją, beveik 80 proc. — ir Rusijos žiniasklaidos kanalus.

Buvęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius taip pat patvirtino, kad tautinių bendrijų atstovai renkasi žiūrėti rusišką televiziją dėl pramoginių laidų.

"Mes žaidžiame žemesnėje lygoje, — teigė jis. — Žmonės nori geros pramogos. Per Rusijos televizijas jie žiūri filmus, pramogines laidas, o jas bežiūrėdami užkimba ir ant kito kabliuko."

Dabar savo kabliuką tokiems žiūrovams bandys įsiūlyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Trakų regioninės televizijos "Aidas" direktorius Česlovas Rulevičius Seimo komitetų nariams jau pristatė sumanymą sukurti specialų TV kanalą pietryčių Lietuvai. Taip pat informavo, kad kreiptasi į Ryšių reguliavimo tarnybą su prašymu skirti šiai televizijai naujo, 37 kanalo transliavimo dažnį.

"Jei pavyktų įgyvendinti šį projektą, daugiakultūrę programą, orientuotą tautinėms mažumoms, <...> toks turinys, manau, galėtų sumažinti Pietryčių Lietuvos gyventojų pasiekiamą nedraugišką Lietuvai turinį šiame jautriame regione", — kalbėjo Rulevičius.

Taigi, Pietryčių Lietuvos gyventojai bus tinkamai paskiepyti. Jeigu to ėmėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Ponas Kasčiūnas šioje srityje turi patirties. Kažkada jau skiepijo Lietuvą nuo animacinio filmuko "Maša ir lokys".

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.