Draudikai įspėjo jog, apšilimas ant bėgimo takelio gali baigtis ir smegenų sutrenkimu

VILNIUS, gegužės 15 — Sputnik. Sporto klubams leidus atnaujinti veiklą, nemaža dalis žmonių apsidžiaugė, tačiau po daugiau kaip pusės metų "sėdėjimo namie" ir fizinį aktyvumą sumažinus iki minimumo, grįžimas į sporto klubą gali reikšti ir nemenkas traumas, rašo draudimo bendrovė "BTA".

Bendrovės duomenimis, šiemet daugiausiai traumų nutiko sporto varžybų ir treniruočių — futbolo, krepšinio, fechtavimosi, šokių — metu.

Pažymima, jog tarp traumas patyrusiųjų dominuoja vaikai, lankantys įvairius sporto būrelius. Sužeistos kojos, rankos, išmušti dantys, įvairūs lūžiai, po kurių prireikė ne tik gipso, bet ir operacijų. Išmokos siekė nuo 60 iki 600 eurų.

"Šiemet sulaukėme pranešimų ir apie keletą traumų namuose — tarp tokių atvejų įvairūs patempimai ir pirštų lūžiai. Tačiau palyginti su laikotarpiu, kai dar nebuvo karantino ir veikė sporto klubai, traumų sportuojant gerokai sumažėjo. Greičiausiai dėl to, kad užsisėdėjusių namie gyventojų motyvacija sportuoti sumenko, atitinkamai sumažėjo ir traumų — juokais karantiną vadiname "sofos režimu", — paaiškino bendrovės asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Išanalizavus bendrovės turimus 2019 ir 2020 metų duomenis, paaiškėjo, kad daugiau traumų buvo registruota 2019 metais, kuomet COVID-19 pandemijos dar nebuvo nė kvapo ir veikė sporto klubai — atitinkamai 4 899 ir 4 154 įvykių.

"Užsidarė sporto klubai, nustojo veikti būreliai, baseinai — keliais šimtais sumažėjo ir nelaimingų nutikimų. 2020 metais, karantino pradžioje, dar registravome traumų sportuojant namie, bet ilgainiui ir tokių atvejų sumažėjo", — tvirtino Grizickas.

Pasak jo, sporto klubuose įvyksta gana skaudžios traumos: diagnozuojami rankų pirštų lūžiai sportuojant su treniruokliais ar užkritus svarmenims, čiurnos raiščių patempimai ir rankų lūžiai, galvos sumušimai, galvos smegenų sukrėtimai, nuskilę dantys ir prakirsti akių vokai pargriuvus treniruotės metu, kojų ir pėdų lūžiai bei sutrenkimai nukritus nuo bėgimo takelio, raumenų plyšimai ir sąnarių išnirimai atliekant pratimus, taip pat prakirsti antakiai plaukiant baseine, sulaužytos nosys boksuojantis.

„Sužeistiesiems prireikė ir gipso, ir siūlių, ir net operacijų, taip pat reabilitacijų po traumų. Esame registravę rankos lūžį net po mankštos su lauko treniruokliais. Susižaloja tiek profesionalūs, tiek mėgėjai sportininkai. Kalbant apie traumas namie – jų būta ne mažiau skaudžių, pavyzdžiui, šonkaulių sužalojimas, peties sausgyslių plyšimas, pritūpimų metu nikstelėta koja ir sprando patempimas“, – vardija draudimo ekspertas.

Pasak sporto trenerės Kotrynos Rasiukevičiūtės, tiek pradedant, tiek grįžtant sportuoti į sporto klubą yra svarbu leisti kūnui adaptuotis prie didinamo fizinio krūvio, todėl pirmas dvi savaites reikėtų nepersistengti, tačiau sportuoti reguliariai — 2-3 kartus per savaitę. Taip pat labai svarbu skirti daugiau laiko apšilimui ir atvėsimui.

Drastiškai padidinus fizinį krūvį, anot Rasiukevičiūtės, gresia "perdegimas", dėl kurio padidėja tikimybė, kad stačia galva į sportą nėręs žmogus lygiai taip pat greitai iš jo ir pabėgs. Be to, kai kūnas nėra pasiruošęs dideliems svoriams ir krūviams, smarkiai padidėja traumų tikimybė.