Užimtumo tarnyba papasakojo, kaip pandemija paveikė moterų nedarbą

© Depositphotos.com / VitalikRadko Atleidimas iš darbo
Atleidimas iš darbo - Sputnik Lietuva, 1920, 23.05.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Daugelis moterų iki pandemijos dirbo paslaugų sektoriuje. Būtent jį labiausiai paveikė karantinas
VILNIUS, gegužės 23 — Sputnik. Lietuvoje pandemijos metu išaugo darbo netekusių moterų skaičius. Dabar jų yra daugiau nei bedarbių vyrų, praneša Užimtumo tarnyba.
Balandžio 1 dienos duomenimis, moterys sudarė 50,3 proc., vyrai – 49,7 proc. bedarbių piliečių. Pernai tokiu pat laikotarpiu tarp darbo ieškančių dominavo vyrai – jie sudarė 51,5 proc., moterys – 48,5 proc.
"Ši pandemija, skirtingai nei ankstesnė krizė prieš daugiau nei dešimtmetį, gerokai nepalankesnė moterims. Daugiausiai jos dirba paslaugų sektoriuje – apgyvendinimo, viešbučių ir maitinimo įmonėse, taip pat turizmo srityje. Tai yra veiklos, kurios labiausiai nukentėjo per karantiną. Be to, nemažai moterų uždarius ikimokyklines įstaigas ir mokyklas turėjo prižiūrėti vaikus, imti nedarbingumo pažymėjimus arba išeiti iš darbo", – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis.
Pasak Darulio, augant sezoniniam darbo jėgos poreikiui žemės ūkyje ir statybose, sparčiau mažėjo vyrų registruoto nedarbo rodiklis – balandžio 1 d. siekė 14,9 proc., moterų – 15,3 proc.
Užimtumo tarnyba registravo 130,7 tūkst. darbo neturinčių moterų ir 129,1 tūkst. vyrų. Palyginti su 2020 metų balandžio 1 dieną, moterų registruotas nedarbas buvo aukštesnis 5,7 proc. punkto, vyrų – 4,8. Šalyje per metus buvo registruota darbo neturinčių moterų daugiau 48,5 tūkst., vyrų – 41,9 tūkst.
Atleidimas iš darbo - Sputnik Lietuva, 1920, 17.05.2021
"Lietuvos geležinkelių" apsaugos įmonė atleis beveik visus darbuotojus
Darbo ieškančių asmenų analizė parodė, kad labiausiai padidėjo neturinčių profesinio pasirengimo asmenų skaičius – iki 37,1 proc. tarp visų klientų. Pernai balandžio 1 dieną tokie asmenys sudarė 31,8 proc. Jaunimo iki 29 metų irgi daugiau – jų dalis tarp neturinčių darbo asmenų išaugo nuo 18,7 proc. iki 22,8 proc. Ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo daugiau nei dvigubai.
Gegužės 1 dieną registruota 246,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai sudarė 14,3 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Per metus nedirbančių darbingo amžiaus gyventojų daugiausiai fiksuota Druskininkų (9,2 proc. punkto), Lazdijų (8,7 proc. punkto), Vilkaviškio (8,2 proc. punkto), Kelmės (7,4 proc. punkto), Kėdainių ir Šilalės (po 7,3 proc. punktus) savivaldybėse.
Daugiausiai nedirbančių gyventojų buvo Lazdijų (23,4 proc.), Kelmės (20,8 proc.) ir Ignalinos (20,6 proc.) rajonų savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka Neringoje (8,2 proc.) ir Klaipėdos rajone (9,1 proc.).
Belorus sanatorija - Sputnik Lietuva, 1920, 14.05.2021
URM kuria naujas sankcijų sanatorijai versijas, pareiškė Druskininkų meras
Iš penkių didžiųjų šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių buvo Šiauliuose – 11,5 proc., daugiausiai – Kaune – 15,6 proc. Per 2021 metų I ketvirtį didmiesčiuose registruotas nedarbas labiausiai mažėjo Panevėžyje (1,6 proc. punkto) ir Kaune (1,5 proc. punkto).
Aukščiausias moterų registruotas nedarbas – Lazdijų (22,2 proc.) ir Kelmės (21,8 proc.) rajonuose bei Kalvarijoje (21,2 proc.). Žemiausias – Neringoje (9,7 proc.) ir Švenčionių rajone (10 proc.). Daugiausiai nedirbančių vyrų – Lazdijų rajone (24,5 proc.), Druskininkuose (23,6 proc.) ir Ignalinos rajone (22,6 proc.). Mažiausiai – Neringoje (7,1 proc.) ir Klaipėdos rajone (7,7 proc.).
Vyresnių nei 50 metų asmenų didžiausias nedarbas fiksuotas Lazdijų (28,4 proc.), Kelmės (25,6 proc.), Ignalinos (25 proc.) rajonuose bei Kalvarijoje (25 proc.). Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone (10,5 proc.) ir Neringoje (10,8 proc.).
Увольнение сотрудника  - Sputnik Lietuva, 1920, 16.05.2021
Užimtumo tarnyba: nedarbas mažėja, bet ryškėja kitos problemos
Šiuo metu Lietuvoje galioja antrasis karantinas, įvestas pernai lapkritį. Kol kas jis pratęstas iki vasaros pradžios. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus ir kai kurias įstaigas.
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 267 769 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, nuo ligos mirė daugiau kaip 4,1 tūkst. žmonių.
Naujienų srautas
0