Lietuva įsižeidė dėl Sputnik apžvalgos apie Ignalinos AE išmontavimą

Kita vertus, kaip tvirtinama ataskaitoje, piktavališkų pranešimų, susijusių su Vilniaus pozicija dėl BelAE, sumažėjo, palyginti su kovo mėnesiu

VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Lietuvoje teigiama, kad Rusijos žiniasklaidoje pradėjo dažniau skambėti nuomonė, jog Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL energetinio žiedo yra nepagrįstas. Apie tai praneša "Debunk.eu" projektas, kuris parengė analizę, dalyvaujant Lietuvos užsienio reikalų ministerijai.

Ataskaitoje taip pat tvirtinama, kad balandį buvo paskleista informacija, jog Lietuva nesugebėjo pasipriešinti Europos Sąjungai ir uždarė saugią bei pelningą Ignalinos atominę elektrinę ir kad stoties uždarymas kelia ekologinę grėsmę visam regionui.

Be to, pranešime teigiama, kad Rusijos žiniasklaida rašė apie ekonomiškai nepagrįstą Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu.

Portalo duomenimis, pirmoji "dezinformacijos" banga kilo balandžio 13 dieną. Tuomet Seimas svarstė įstatymą, kuris įpareigotų vykdyti privalomus įmonių, dirbančių su nacionaliniam saugumui svarbiais objektais, patikrinimus. Jei jis bus įvestas, įmonių, kurios gali pakenkti nacionaliniams interesams, veikla būtų apribota Lietuvos rinkoje.

Tvirtinama, kad skirtingos Sputnik svetainės citavo vieną Seimo narį, kuris siūlė "atsikratyti per didelio jautrumo kai kuriems klausimams ir paprastų vamzdžių nelaikyti grėsme nacionaliniam saugumui".

Pažymima, kad ažiotažą sukėlė ir pranešimas apie BelAE internetinio puslapio nulaužimą Černobylio atominės elektrinės avarijos metinių išvakarėse. Ataskaitoje pabrėžiama, kad dauguma žiniasklaidos priemonių (RT, RIA Novosti, Rambler, Vesti.ru, Gazeta.ru ir kt.) paskelbė tik trumpas žinutes, konstatuojančias, kad įvyko kibernetinė ataka ir paskelbta klaidinama informacija.

Rusijos naujienų portalai taip pat pro pirštus nepraleido Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žinutės Facebook, jog pasaulis neišmoko Ukrainoje įvykusios tragedijos pamokų. Jie aiškino tai kaip "tariamos panikos kėlimą, kuriant neva nepagrįstas paraleles tarp Černobylio ir Astravo elektrinių, kai pastaroji esą atitinka visus saugumo standartus", rašoma tyrime.

Taip pat pasipiktinta tuo, kad Baltarusijos žiniasklaidoje Ignalinos atominė elektrinė Lietuvoje buvo vadinama realia grėsme regioniniam saugumui. Manoma, kad Baltarusijos valdžia naudojo įžeidžiamą retoriką, norėdama "nukreipti dėmesį nuo savo nekompetencijos ir nuolat besikartojančių incidentų Astrave".

Trečioji "dezinformacijos" banga, pasak pranešimo, pastebėta balandžio 28 dieną, kai Baltarusijos vyriausybė paskelbė oficialius pareiškimus, o įvairios Rusijos žiniasklaidos priemonės (EADaily.ru, Sputniknews.ru, Rubaltic.ru) išplatino informaciją, kad Lietuvos atstovai atsisakė dalyvauti viešuose svarstymuose prieš išduodant licenciją pradėti pramoniniu būdu eksploatuoti Baltarusijos AE 1-ajį bloką.

Be to, "Debunk.eu" atkreipė dėmesį į retorikos dėl Lietuvos branduolinių energetikos projektų stiprinimą. Kalbama apie tai, kad "Lietuva priešinasi Astravo AE dėl tariamo pavydo, nes pati negalėjo atlaikyti Europos Sąjungos spaudimo ir uždarė seną, bet neva saugią Ignalinos elektrinę ir nesugebėjo įgyvendinti ambicijų pastatyti Visagino AE", taip pat, kad Ignalinos AE išmontavimas "kelia daug didesnę ekologinę problemą nei elektrinė Astrave".

Taip pat ataskaitoje teigiama, kad sputniknews.ru, sputniknews.lt ir baltnews.lt paskelbė didžiausią dalį straipsnių, kuriuose buvo "piktavališkų pranešimų" apie Lietuvos poziciją BelAE atžvilgiu (atitinkamai 13,1, 9,7 ir 6,8 proc. visų straipsnių).

"Debunk.eu" iniciatyvą finansuoja viena didžiausių Lietuvos žiniasklaidos priemonių, kuri jau ne kartą skleidė melagienas.

Pernai spalį Europos Vadovų Taryba savo "Twitter" paskyroje paskelbė vaizdo įrašą, skirtą šiam projektui. Vaizdo įraše pasakojama apie Lietuvos žurnalisto, kovojančio su "dezinformacija ir netikromis naujienomis", darbą. Tada vartotojams buvo rodoma filmuota medžiaga su laikraščių ir žurnalų pavadinimais. Tarp jų buvo ne socialiniai-politiniai leidiniai, o leidiniai su receptais ir sporto laikraščiai.

2016 metų lapkričio mėnesį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad reikia pasipriešinti Rusijos žiniasklaidai, o Sputnik ir RT yra pagrindinės dokumente įvardijamos "grėsmės". Nemažai Vakarų politikų, įskaitant Amerikos senatorius ir Kongreso narius, Prancūzijos prezidentą, apkaltino Sputnik ir RT kišimusi į rinkimus JAV ir Prancūzijoje, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Rusijos valdžios atstovai teigė, kad tokie pareiškimai yra nepagrįsti.

Opozicija Rusijos žiniasklaidai ypač aktyvi Baltijos šalyse. Visų pirma, Lietuvoje reguliariai raginama užblokuoti Rusijos televizijos kanalus, nes jie perteikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo".

Ginčas dėl Astravo AE

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau šaukia apie "Astravo AE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.