Valdančioji koalicija rengia rinkimų reformą: ką atsakys Lietuvos tauta

Reforma numato vienmandačių apygardų pašalinimą

TS-LKD jau anksčiau kalbėjo, esą reikalinga Seimo rinkimų sistemos reforma, kuria būtų panaikintos vienmandatės apygardos. Tačiau, į tai sulaukus itin neigiamos visuomenės reakcijos, šių pretenzijų, atrodė, buvo atsisakyta. Nors neilgam: dabar, po tam tikros pertraukos, minėtoji idėja žengia į Seimą, teikiama "Žmonių partijos" deputato Andriaus Vyšniausko vadovaujamos darbo grupės siūlymu.

Tiesa, bent formaliai, TS-LKD, kaip partija, už šios iniciatyvos nestovi, kadangi minėtoji darbo grupė partiškumo požiūriu ne tik mišri (įtraukianti ir TS-LKD, ir Liberalų sąjūdžio, ir Laisvės partijos atstovus), bet, atrodytų, labiau inicijuojama ne tiek konservatorių, kiek Aušrinės Armonaitės "laisviečių".

Ir pastarieji Seimui pateikė oficialų pasiūlymą, kurio tekstas skamba taip:

"Laisvės partijos tikslas tobulinant rinkimų sistemą — siekti geresnio rinkėjų atstovavimo šalies parlamente, užtikrinti aiškią, rinkėjams suprantamą rinkimų sistemą, skatinti partijų idėjomis ir programomis grįstą politiką. Dabartinė mišri Seimo rinkimų sistema rinkėjams dažnai yra per sudėtinga, o vienmandatėse apygardose išrinktiems Seimo nariams sunku suderinti apygardos ir visos valstybės interesus.

Politologai pastebi, kad mišri sistema Lietuvoje nemažina partijų fragmentacijos ir iššvaisto didelį kiekį rinkėjų balsų. Siūlome Seimo rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų ir palikti proporcinę rinkimų sistemą vienoje daugiamandatėje apygardoje su atvirais reitingavimui partijų sąrašais."

Abstrakčiai paskaičius, skamba nekaltai, net gražiai... Girdi: šituo tesiekiama, kad būtų suderinti apygardų ir "visos valstybės" interesai ir, be to, juk "politologai" (manyk, mokslininkai, specialistai, patys pačiausi reikalo žinovai...) tvirtina, kad esama sistema negera, tad kodėlgi jos neėmus ir nepakeitus?

Ir vis tiktai, kaip moko dialektika — tiesa visada konkreti. Todėl ir dalyką vertinkime konkrečiai. O būtent: kieno ir kokie interesai figūruoja šioje situacijoje? Pažvelkime į faktus: bendroje, partinių sąrašų dominavimu paremtoje sistemoje (kurioje "prasimušti" ar mažosioms partijoms, ar rinkimų komitetams, ar, juolab, pavieniams kandidatams — labai sudėtinga...) vienmandatės apygardos sudaro tam tikrą išlygą ar, tiksliau, tam tikrą spragą, pro kurią Seiman įlįsti gali ir visai "iš apačių" kylantys nesisteminiai kandidatai, kurių veikla bei siekiai, žinoma, sisteminiams politikams gali būti neparankūs...

Štai, pavyzdžiui, 2016 metais tuometės Naujosios Vilnios rinkiminėje apygardoje į Seimą per plauką nepateko buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis (vėliau politiniu kaliniu tapęs) Algirdas Paleckis. Vienmandatėje apygardoje pastarajam laimėjus pirmąjį rinkimų turą, prieš jį ne tik susitelkė visos sisteminės jėgos, ne tik pradėta masinė dezinformacijos kampanija, bet dargi "kažkodėl" ir iš "kažkur" Naujojoje Vilnioje paskutiniu momentu gyvenamąsias vietas deklaravo (ir atitinkamai balsuoti atėjo) būriai jaunų, liberalkonservatoriškai nusiteikusių žmonių...

Kita vertus, Laisvės partijos deputatai vienmandatėse didesnės sėkmės nesulaukė: štai, skandalingasis Seimo "vienaragis", profesionaliu gėjumi besivadinantis Tomas Vytautas Raskevičius, pralaimėjęs vienmandatėje, mandatą laimėjo vien dėl partinio sąrašo. Panašių pavyzdžių netrūksta ir TS-LKD gretose. Tuo tarpu tokie kandidatai, kaip konservatorių nemėgstamas Petras Gražulis, praeina būtent per vienmandates apygardas.

Ir nors siūlymą pateikęs "laisvietis" Vytautas Mitalas neigia už šito slypinčią TS-LKD ranką, vis dėlto sąsajų su kitais prolandsbergiškais veikėjais rengiant rinkimų sistemos reformą: rūmų politologais Mažvydu Jastramskiu, Aine Ramonaite ir Konstitucinio Teismo pirmininku Dainiumi Žalimu — jisai neneigia.

Taigi, tai yra ne kas kita, kaip faktinis TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicijos projektas, kuriuo siekiama atsikratyti vienmandačių rinkimų apygardų. Projektas, kurio pagrindinis motyvas — jų baimė ir panieka paprastai liaudžiai, galinčiai išrinkti "ne tuos" kandidatus arba, galbūt, kaip nors kitaip "ne taip" pasielgti.

Šiuo požiūriu daug ką pasako Liberalų sąjūdžiui atstovaujančios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen reakcija į dar gegužės pirmojoje pusėje Prezidentūros iniciatyva atliktą piliečių nuomonių apklausą dėl Seimo narių atšaukimo, kurios rezultatai aiškiai parodė, kad šitokio tarybiniais laikais buvusio teisinio mechanizmo įvedimą palaikytų absoliuti dauguma lietuvių: anot Seimo pirmininkės, tokia galimybė — niekaip nesuderinama su "civilizuota", "vakarietiška" demokratija, kokia, atseit, yra dabartinė Lietuva...

Arba, pavyzdžiui, lygia greta ir "Delfyje", ir kituose sisteminės žiniasklaidos kanaluose maždaug tuo pat laikotarpiu pasipylę režimui lojalių komentatorių straipsniai, smerkiantys "liaudies demokratijos" (taigi, daugumos valdžios) idėją...

Taip siunčiama aiški žinutė: demokratija, laisvė ir visa kita yra skirta elitui. Tam tikrą, iš esmės pagalbinę, rolę dar teatlieka Vilniuje susitelkusi liberalioji miesčionija. "Runkeliai", tuo tarpu, lai į politiką nelenda, nes dar, žiūrėk, vieną dieną atvesią kokį Paleckį iš kalėjimo į Seimo tribūną — o šito gi leisti tikrai nederėtų...

Įdomu, ar parlamentinė opozicija susitelks, kad pasipriešintų šiai TS-LKD stumiamai rinkimų sistemos reformai, kaip kad neseniai buvo susitelkta prieš tų pačių jėgų stumtąjį vienalyčių partnerysčių projektą. Į tai kol kas neatsakysime. Tačiau aišku yra viena: kad štai tokie aukščiau išdėstyti antiliaudiniai ir iš esmės antidemokratiniai motyvai slepiasi už, atrodytų, nekaltos ar netgi "geranoriškos" reformos.

Kiek su tuo dera liberalkonservatorių pretenzijos į "laisvę ir demokratiją" — spręskite patys...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.