Lukašenkos ir Rusijos veiksmai privertė Lietuvos rusofobus drebėti dėl savo kailio

"Programinėse" aukščiausiųjų Lietuvos vadovų kalbose galima išgirsti baimę dėl Baltarusijoje besivystančių tendencijų

VILNIUS, birželio 10 — Sputnik. Be to, ši baimė yra ne dėl Lietuvos ir jos nacionalinio saugumo, bet dėl ​​jų pačių. Lietuvos elitas suprato, kad jei Lukašenka sugebėjo pasiekti "kovotoją prieš režimą" Protasevičių, tai Rusija taip pat galės pasiekti Lietuvos teisėjus ir prokurorus, nuteistus už nekalto kaliningradiečio Jurijaus Melio baudžiamąjį persekiojimą dėl susirėmimų prie Vilniaus televizijos bokšto, rašo portalo RuBaltic.ru autorius Aleksandras Nosovičius.

Vilnius yra netoli Baltarusijos sienos, o Lukašenka jau seniai neturi ko prarasti santykiuose su Lietuva.

"Manau, kad komunikacija privalo būti labai aiški, reikia suvokti, jog turime reikalą su didžiuoju terorizmu ir teroristiniu režimu Maskvoje, o Minskas yra tik filialas, bet per jį galima patikrinti. Štai ir galėtų būti patikrinimas šis Baideno ir Putino susitikimas, jeigu per jį būtų išreikštas pageidavimas, kad būtų paleisti teroristų pagrobti žmonės, būtų pasmerktas tas veiksmas, ir jei būtų pasakyta, kad čia ne mūsų veiksmas", — sakė pirmasis Lietuvos valstybės po TSRS žlugimo vadovas Vytautas Landsbergis, kuris po ilgos pauzės grįžo į informacinę erdvę.

Pasak Nosovičiaus, nedaugelis žmonių atkreipė dėmesį į "tautos patriarcho" interviu, kuriame jis vadina Putiną žudiku, net ir tarp tų, kurie supranta Landsbergio ir jo klano įtakos mastą Lietuvos politikoje.

"Na, marazmas ir marazmas. Ko dar galima iš jo tikėtis prie 90-ojo gimtadienio slenksčio?" — sako straipsnio autorius.

Taip pat Nosovičius pabrėžia, kad interviu, be jo seniai užsiplieskusios neapykantos Rusijai, yra dar viena nepaprasta emocija. Sąjūdžio lyderis ir "pilkasis" Lietuvos politikos kardinolas vyresniame amžiuje atvirai bijo dėl savo kailio.

Visame jo sąmonės sraute ryškiausias vienas momentas.

"Baltarusija užsidarė, bet ji dar pritrauks bazių, kariuomenės prie tos sienos, kad gintųsi nuo Lietuvos teroristų. Jie juk viską daro pagal senus modelius, atidirbtus jau kažin kada Maskvoje. Jie patys yra teroristai, bet sudarinėja teroristų sąrašus, ir štai toks Pratasevičius yra teroristų sąraše, ką su juo daryti, reikia jį teisti ir gal bausti mirtimi – ten visiška savivalė ir tokia teroro valstybė, kur nebūtų ką kalbėti. Nėra tos valstybės, yra dvi suklijuotos valstybės, ir viršininkas sėdi Maskvoje", – sako Landsbergis.

Jo teigimu, paskelbti nuosprendžiai ir kaltinimai Lietuvos teisėjams, kurie išdrįso teisti Rusijos piliečius už Sausio 13-osios žmogžudystes.

"Nuosprendis priimtas; pavyzdžiui, jei jie pagrobiami, kažkur išvežami ir ten jie teisia Lietuvos teisėjus, galima tik įsivaizduoti, koks likimas jų laukia; tai lyg Protasevičius su savo mergina", — tikina Landsbergis vyresnysis.

Nosovičiaus teigimu, susirūpinimas čia yra ne dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, o dėl jo paties ir savo bendrininkų. Jei Lukašenka sugebėjo pasiekti Lietuvoje gyvenantį "opozicionierių", o Baltarusija ir Rusija dabar yra išvien, Rusijos Federacijos tardymo komitetas gali pasiekti Lietuvos teisėjus ir prokurorus, įkalinusius nekaltą kaliningradietį Jurijų Melį, kuris 1991 metų sausio 13 dienos naktį prie Vilniaus televizijos bokšto nieko neužmušė ir nesužalojo, tačiau gavo 10 metų kalėjimo už "nusikaltimus žmonijai".

Pasak Aleksandro Nosovičiaus, Lietuvos URM, vadovaujama gerbiamo Landsbergio anūko, jau seniai pataria 26 Lietuvos teisėjams ir prokurorams, kuriuos Rusija įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą dėl Jurijaus Melio, nekeliauti ne tik į Rusiją, bet ir į Baltarusiją.

Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininkas metų pradžioje pripažino, kad jo kolegos rizikuoja būti sulaikyti Maskvos prašymu ne tik Rusijos ir Baltarusijos, bet ir trečiųjų šalių teritorijoje, taip pat šalyse, kurios yra Lietuvos sąjungininkės ES ir NATO.

Panašu, kad po istorijos su "Ryanair" asmenų, dalyvavusių "Jurijaus Melio byloje", skrydžiai virš Baltarusijos teritorijos būtų buvę uždaryti, net jei Lietuva nebūtų atitvėrusi "paskutinės diktatūros oro erdvės nuo Europos".

Pasak straipsnio autoriaus, Landsbergiui ir šių saugumo priemonių nepakanka. Jis reikalauja sustiprinti ypač svarbių Lietuvos piliečių apsaugą Lietuvos viduje.

"Gal VSD yra pasirengusi, gal turi specialių įgaliojimų, papildomų resursų saugoti žmones. O kaip saugomas pasienis – visur labai apleisti dalykai, gal nesitikėjo, kad terorizmas taip progresuos, bet jis progresuoja, nes Lukašenka gal nemato kito kelio arba nesugalvoja. Čia jam paprasčiausia – duok per galvą, ir bus gerai", – baiminasi tautos patriarchas.

"Ši baimė jau tiesiogiai dėl savęs. Landsbergiui atėjo suvokimas, kad Rusija gali pasiekti jį asmeniškai, nes visus šiuos metus Maskvoje jie kasinėjo informaciją apie 1991 metų sausio 13 dienos įvykius ir surinko pakankamai medžiagos apie tai, kas organizavo kruviną provokaciją ir 13 žmonių nužudymą šalia Vilniaus televizijos bokšto", — sako straipsnio autorius.

Be to, garbingas Lietuvos valstybingumo patriarcho amžius nebus lengvinanti aplinkybė. Dėl vienos priežasties: sunki cukrinio diabeto forma sunkiai sergančiam Jurijui Meliui taip pat netapo lengvinančia aplinkybe Lietuvoje.

Jie patys sakė: karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmonijai neturi senaties termino.

Baimė "Rusija gali mus pasiekti" tampa įprasta politinei Lietuvos vadovybei. Ypač šis jausmas persmelkia metinį Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pranešimą Lietuvos Seimui.

"Už rytinių Lietuvos sienų yra nestabili erdvė, kurioje pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvo pasaulio taisyklės; kurioje diktatoriai, matę pakankamai kovotojų, pripranta prie teroristų vaidmens ir pagrobia keleivinius lėktuvus; kurioje sienų saugumas ir branduolinis saugumas tampa šantažo įrankiu", — sakė Nausėda Seime.

Lietuvos vadovai nebeskiria Baltarusijos ir Rusijos vienos nuo kitos, o iš tikrųjų Vilnius yra keli kilometrai nuo Baltarusijos sienos... Tai suprasdami, profesionalūs Lietuvos rusofobai dreba ir blaškosi. Nesvarbu, ar jų baimė pagrįsta, ar ne, reginys suteikia moralinį pasitenkinimą.