Baltijos šalys — vienos pagrindinių Minsko importuotojų ES, pareiškė ekspertė

Europos Parlamento nariai ketvirtadienį balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos

VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Galimos plačios ekonominės Europos Sąjungos sankcijos Baltarusijai bus jautrios respublikos ekonomikai, Minskas turės perorientuoti savo prekių eksportą į naujas rinkas, tam reikės laiko, mano Rusijos mokslų akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos sektoriaus vedėja Jelena Kuzmina, praneša RIA Novosti.

Atsižvelgdami į Strasbūre vykusios birželio plenarinės sesijos rezultatus, Europos Parlamento deputatai ketvirtadienį balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl Baltarusijos, ragindami Minskui įvesti plačiausias asmenines ir ekonomines sankcijas. Siūloma nustatyti apribojimus valstybinėms ir privačioms įmonėms, kurias kontroliuoja respublikos valdžios institucijos arba kurios yra su jomis susijusios.

Be to, deputatai pasiūlė nutraukti Baltarusijos valstybinių bankų finansavimą ir apsvarstyti galimybę sustabdyti Baltarusijos dalyvavimą SWIFT sistemoje. Europos Parlamento sprendimas nėra privalomas, tai rekomendacija ES šalims.

Eksperto teigimu, naftos produktai, metalinės konstrukcijos, mediena yra pagrindinės Baltarusijos eksporto pramonės šakos.

"Baltarusijai ES yra pagrindinė prekybos partnerė, 2020 metais, PPO duomenimis, eksporto į 28 ES šalis dalis sudarė 18,7 proc. visos Baltarusijos eksporto apimties. Tačiau jei pažiūrėtume pagal šalis, tai daugiausia tai kaimyninės šalys, o būtent Baltijos šalys ir Lenkija, Vokietija", —atkreipė dėmesį analitikė.

Didžiausias kalio trąšų eksportas iš Minsko vyksta į Braziliją, Kiniją ir Indiją. "Europoje — tai truputį Lenkija, Lietuva, Latvija. Tačiau nepalyginamai su šiomis šalimis", — pažymėjo Kuzmina. Medienos apdirbimo pramonės produkcija paskirstyta po skirtingas ​​šalis, dalis šios srities baltarusiškų prekių keliauja į Vokietiją.

"Jei mes kalbame apie plieno sektorių, tai šioje srityje taip pat yra gana paskirstyta, atsižvelgiant į tai, kad Rusija yra didžiausia partnerė, vartojanti baltarusiškus produktus", — pažymėjo ekspertė.

Kalbant apie naftos produktus, tai, pasak Kuzminos, jie, žinoma, dažniausiai eina iš Baltarusijos į Europos pusę. "Čia kyla klausimas, kokios bus sankcijos, nes naftos produktais domisi ne tik Baltarusija, bet ir Vokietija. Tai yra didžiausia eksporto prekė, ir ji net dabar viršija visas paskesnes prekių grupes. Bus rimta (įtaka) naftos produktams", — mano politologė.

Apibendrindama Kuzmina pabrėžė, kad jei ES patvirtins plačias ekonomines sankcijas, "bus daromas didelis spaudimas Baltarusijos ekonomikai, nes dokumente įvardijami visi pagrindiniai Baltarusijos ekonomikos sektoriai".

Kartu analitikė pažymėjo, kad "visgi europiečiai ne vieninteliai ir, svarbiausia, kai kurių rūšių produkcijoje — ne didžiausi baltarusiškos produkcijos vartotojai".

"Reikės laiko naujų pardavimo rinkų paieškai, ir Baltarusijai tai laikas ir biudžeto pajamų praradimas. Naujomis pardavimo rinkomis iš dalies gali tapti Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos šalys. Kažką galima perorientuoti gana greitai. Tai priklausys nuo prekės", — mano ekspertė.

Komentuodama EP pasiūlymą atjungti Baltarusiją nuo SWIFT sistemos, Kuzmina pažymėjo, kad "tai sena istorija". "Išskyrus Iraną, niekas nebuvo atjungtas nuo SWIFT. Net jei Baltarusija bus atjungta, tai yra Kinijos, Rusijos mokėjimo sistemos. Taip, jos yra mažiau paplitusios nei SWIFT, tačiau kuriam laikui tai yra tam tikros galimybės Baltarusijai", — padarė išvadą politologė.

Padėtis Baltarusijoje

Baltarusijos ir Vakarų šalių santykiai labai paaštrėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Jis buvo "Ryanair" lėktuve, kuris gegužės 23 dieną skrydo iš Atėnų į Vilnių. Lėktuvas skubiai nusileido Minske dėl pranešimo apie sprogmenį. Tačiau vėliau informacija apie sprogmenį nepasitvirtino.

Protasevičius Baltarusijoje įtrauktas į asmenų, susijusių su terorizmu, sąrašą, jis yra dviejų "Telegram" kanalų, kurie respublikoje pripažįstami ekstremistiniais, autorius.

Tai nėra pirmas kartas, kai lėktuvas priverstinai nusileido. 2013 m. Austrijoje Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija jam uždarė oro erdvę dėl gandų, kad lėktuve gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu. Tada JAV pareikalavo atlikti kratą lėktuve, tačiau Snoudenas ten nerastas. Bolivijs buvo atsiprašyta už šį įvykį.