Žiedas nuo jūros iki jūros. Europoje kuriamas dujų "triumviratas" su Rusija

Europos dujų rinka pamažu, bet užtikrintai žengia į didelių pokyčių erą, susijusią ne tik su dabar neišvengiamai užbaigiama "Nord Stream-2" dujotiekio statyba

Prisiminkime, kad jau pradėti eksploatuoti dujotiekiai, pratęsiantys "Nord Sream-2" Europos sausumoje — EUGAL, "Capacity4Gas", "MEGAL" ir "MEGAL Suide". Jie pumpuos rusiškas dujas į Čekiją, Belgiją, Prancūziją ir Austriją.

Pastarosios teritorijoje esantis "Baumgarten" dujų mazgas (arba, pagal Europos terminologiją, CEH, Centrinės Europos vamzdynas) taps visos THL sistemos galiniu tašku. Rugsėjį per Serbiją bus baigta tiesti antroji "Turkish Stream" linija nuo jos sienos su Bulgarija iki Vengrijos sienos.

Vengrijos dujų bendrovė yra pasirengusi dirbti savo ruože — nuo sienos su Serbija iki sienos su Slovėnija, kur reikės labai trumpos atkarpos, kuri nuves "Turkijos srautą" į galutinį tašką — iki Baumgarteno.

Prieš mūsų akis yra įgyvendinamas grandiozinis projektas — Europos dujų žiedo nuo Juodosios jūros iki Baltijos tiesimas. Visos žiede esančios kompresorių stotys gali veikti jungčių režimu, pumpuodamos dujas į abi puses. Europos istorijoje dar nebuvo nieko panašaus — tai visiškai naujas energijos tiekimo ir energetinio saugumo lygis.

Dujų žiedas ir CEH iš esmės gali pašalinti hipotetinį trūkumą bet kuriame Europos regione, ES teritorijoje esantys PDS įrenginiai (požeminės dujų saugyklos) daro šią galimybę ne teorinę, bet techniškai prieinamą. Jungtinių Valstijų ir juos palaikančių konfrontacija prieš "Nord Stream-2" yra tik tam tikras maskuotės būdas kovai su Europos dujų žiedu.

Garsiai pasakyti: "Mes prieš jūsų dujų žiedą, mes prieš jūsų energetinio saugumo stiprinimą ir tuo pačiu prieš jūsų nepriklausomybės augimą" — tai būtų per daug net ir dėl nerangios JAV diplomatijos, nes visa retorika ir mojavimas pagarsėjusiomis "sankcijomis" buvo nukreiptas tik prieš "Nord Stream-2".

Dujų žiedas — naujas energetinio saugumo lygis Europoje. Atsižvelgiant į A linijos klojimo greitį ir į tai, kad "Nord Stream-2" B linija yra baigta, yra labai didelė tikimybė, kad iki spalio 15 dienos, kai Europoje prasidės šildymo sezonas, bus pradėta eksploatuoti visa Rusijos ir Europos TMT sistema šiaurinėje dalyje.

2021 metų spalio 1 dieną prasidės pirmoji prekyba per naująjį dujų centrą —THE, "Trading Hub Europe". Rusijos dujų srautas per "Nord Stream-2" padidins prekybos apimtį, didesnę nei THE pirmtakų — Vokietijos centrų "Gaspool" ir NCG.

Tai yra tikroji priežastis, dėl kurios Vokietija valstybės, vyriausybės lygiu gynė projekto "Nord Stream-2" įgyvendinimą.

Fizinis dujų perpumpavimas, paskirstymas galutiniams vartotojams — tokį lygį turi Vokietijos dujų bendrovės "Uniper" ir "Wintershal Dea", kurios ne tik dalyvavo finansuojant "Nord Stream-2", bet ir aktyviai dalyvavo išgaunant dujas Rusijos telkiniuose. Bet THE, prekybos apimčių padidėjimas jau yra valstybės lygmuo, nes pergalė prieš Nyderlandų TTF centrą reikš, kad Vokietija galės nustatyti gamtinių dujų kainų lygį Šiaurės Europoje.

Bet tai dar ne viskas — paleidus "Nord Stream-2" ir visus jo antžeminius tęsinius, užbaigus visus "Turkish Stream" tęsinius, bus užtikrintas fizinių dujų tiekimų Austrijai, SEP, augimas. Fizinės apimtys augs — bus galima padidinti prekybos apimtį, ir tai yra puiki galimybė Austrijai paversti CEH savo pagrindiniu centrinės Europos centru, nustatyti kainų lygį visame regione ir laimėti kovas prieš daugybę konkurentų.

Tuo tarpu neginčytinas ir faktas, kad Vokietijos ir Austrijos lyderystę Europos dujų rinkoje užims Rusija ir jos gamtinės dujos. Europos Sąjunga, žinoma, priešinasi tokio "triumvirato" formavimui, tačiau ji priešinasi vangiai — energetinio saugumo ir energijos tiekimo lygio augimas yra per daug pelningas.

Istorinės Lenkijos, kurios košmaras buvo glaudus Vokietijos ir Rusijos bendradarbiavimas kelis šimtmečius, nuoskaudos yra priežastis, dėl kurios Lenkijos žvejybos laivai ir net karo laivai rengė provokacijas prieš Rusijos laivus, kurie Baltijos vandenyse statė "Nord Stream-2".

Taip, pastaruosius porą metų Angela Merkel buvo priešakyje kovoje su visais "Nord Stream-2" oponentais, tačiau per SPIEF-2021 vaizdo konferenciją taip pat kalbėjo ir "pasalų pulko" vadovas Austrijos kancleris Sebastianas Kurcas. Jis kalbėjo gana griežtai, bet atkreipkite dėmesį — chronologiškai jo kalba nuskambėjo Vladimirui Putinui oficialiai paskelbus apie "Nord Stream-2" B linijos vamzdžių klojimo pabaigą.

Nesu karo taktikos žinovas, bet miglotai įtariu, kad mūšiai turėtų atrodyti taip: du pakartojimai atbaido priekinius priešo išpuolius, kol jis susilpnėja, o po to tankiuose krūmuose besislepiantis rezervas suskyla į veržlią kavalerijos ataką. Ir visa tai vyksta, kaip jau rašė mūsų portalas, praėjus metams iki dujų gavybos pabaigos Groningeno telkinyje (taip pat "iš TTF mazgo dings 25 milijardai kubinių metrų dujų per metus").

Šiandien TTF yra paskutinė gynybos linija nuo "dujų triumvirato", susidedančio iš Rusijos, Vokietijos ir Austrijos, susidarymo, tačiau šioje linijoje nebėra ko laikyti. Nieko asmeniško — tiesiog taip nutiko.

Olandija yra ne tik tulpės

Pasibaigus "Groningeno epochai", iškils klausimas: kaip kompensuoti neišvengiamą dujų trūkumą — 25 milijardus kubinių metrų per metus? Neatsižvelgiant į tai, kad vykstantis Europos energetikos dekarbonizavimas, tai yra noras uždaryti visas anglimi kūrenamas elektrines, neišvengiamai sukels papildomą gamtinių dujų paklausą.

Briuselio pareigūnai gali kartoti burtažodžius "saulės kolektoriai, vėjo turbinos, vandenilis", kiek tik nori, bet geriausiu atveju jis gali suveikti po 30 metų, o kol kas Europai reikia dujų, daug dujų.

Priminsiu, kad po "Nord Stream 1" paleidimo Nyderlandų politikai vedė derybas su Rusija dėl projekto "Nord Stream" tęsinio — trečiosios "Nord Stream-1" linijos, kurios talpa 25–30 milijardų kubinių metrų per metus (visa tai patekų į Olandiją per Vokietiją, užsitikrinus šios šalies energetikos sektorių po Groningeno uždarymo), statybų.

Tai nepasiteisino — Olandijos "Boeing" katastrofa danguje virš Donbaso buvo panaudota stipriam santykių tarp Nyderlandų ir Rusijos paaštrėjimui. Bet tai buvo dar vienas senos tiesos patvirtinimas: "Bet kuri valstybė gali sau leisti antirusišką politiką, tačiau šis malonumas yra labai brangus".

Iš visų jėgų įsitempusi Olandija bandė "įkąsti" Rusijai, kuri užtikrino artėjančią THE pergalę prieš TTF. Nenorėjo "priklausyti nuo Rusijos", tačiau dabar yra galimybė sužinoti, kaip atrodo priklausomybė nuo dujų Vokietijoje.

Priklausomybė, be abejo, yra sąlyginė — juk Vokietija užtikrins Nyderlandų energetinį saugumą nuo 2022 metų antrosios pusės Rusijos dujų sąskaita. Priklausomybė yra sąlyginė, tačiau jūs turėsite tai pajusti — rusiškos dujos bus tiekiamos į Olandiją Vokietijos kainomis, ir kokios jos bus, kas žino, tačiau bet kokiu atveju didesnės, nei galėtų būti konstruktyviai bendradarbiaujant su Rusija.

Pasirašęs susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo denonsavimo įstatymą, Vladimiras Putinas galimai nusiuntė atsisveikinimo su Olandijos politikais žinią. Tango yra šokamas dviese, o kvietimo atsisakiusi mergina turi visas teises ramstyti sienas išdidžioje vienatvėje.

Ar SGD gali išgelbėti Nyderlandų energetikos sektorių? Šiandien jų teritorijoje veikia tik vienas pakartotinio dujinimo terminalas — GATE, kurio metinis pajėgumas siekia 12 milijardų kubinių metrų, su galimybe padidinti iki 16 milijardų kubinių metrų, o metinis dujų suvartojimas šalyje užtikrintai viršijo 40 milijardų kubinių metrų 2017 metais ir paklausa toliau auga.

Tai, kad nuo 1986 metų Žemės drebėjimai, kurių rekordinė amplitudė buvo 3,6 pagal Richterio skalę (užfiksuota 2012 metų rugpjūčio 16 dieną), buvo reguliariai fiksuojami Groningene — žinoma, tačiau žemės drebėjimai užfiksuoti ir mažesniuose Annerveene, Eleveld, Roswinkel ir Midlaren telkiniuose.

Trumpai tariant, perspektyvos yra aiškios: dar labiau sumažės savo gamybos apimtis, padidėjus paklausai. Tik trečdalis paklausos gali būti patenkintas naudojant SGD atsargas, ir net tada, jei situacija yra optimali ir neįmanoma numatyti tokių atsargų kainų lygio.

JAV pagamintų SGD tiekimas yra šiek tiek neaiškus, nes prekybininkai, turintys sutartis dėl JAV dujų suskystinimo, rūpinasi ne Nyderlandų energetiniu saugumu, o maksimaliu pelnu. 2020–2021 metų žiemą, kai SGD iš Jungtinių Valstijų išvyko tik į Aziją, kur kainos pakilo virš 1 000 USD už 1 000 kubinių metrų, aiškiai parodė, kad apie jokį patikimumą ar prognozavimą nebuvo nė kalbos.

Algoritmas "skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas" Nyderlandų atveju taip pat netaikomas — šalies teritoriją nuo pat jūros atsiradimo gelbsti tik užtvankų sistema, kuriai žemės drebėjimai yra visiškai nepageidautini. Nėra pagrindo tikėtis, kad Norvegijos "Equinor" taip pat sugebės padidinti gamybos apimtį — norvegų gamybos apimtis jau keletą metų stagnuoja.

Olandijos galimybių langas mažėja, tačiau gerai įsižiūrėjus, jame galima pamatyti daug įdomių dalykų, tarp jų Ukrainą ir JAV. Bet daugiau apie tai kitą kartą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.