Rusas nereikalingas: grynai angliškas karalienės Viktorijos pasirinkimas

Motina ją pažadino šeštą ryto. Ji išėjo pas netikėtus svečius ir sužinojo, kad mirė jos dėdė, Anglijos karalius. Tada ji grįžo į miegamąjį ir savo dienoraštyje parašė: "Vadinasi aš esu karalienė. 1837 m. birželio 20 d."

Po dešimties dienų Viktorija perėmė britų monarchiją.

Viktorija buvo penkta eilėje į sostą. Bet ji judėjo greičiau, nei galvojo. Mirė tai suaugę pretendentai, tai jų paveldimi kūdikiai. Angliją ištiko dinastinė krizė. Pirmas dalykas, apie ką paprašė jaunosios karalienės, buvo kuo greičiau susirasti vyrą ir pagimdyti įpėdinį. Ji jau buvo pasirinkusi princą Albertą, kai Londone pasirodė Rusijos carevičius, rašo Sputnik radijo autorė Olga Bugrova.

Žavingas rusas

Būsimasis Aleksandras II keliavo po Europą ieškodamas nuotakos. Rado vieną vokiečių princesę, padarė jai pasiūlymą ir pakeliui namo užsuko susipažinti su naująja Didžiosios Britanijos karaliene. Jų tarpusavio įspūdžiai išgąsdino tiek Anglijos dvarą, tiek Rusijos delegaciją. Po priėmimo rūmuose Aleksandras be galo kartojo savo adjutantui, kad yra įsimylėjęs. Apie tą patį parašė savo dienoraštyje Viktorija:

"Aš visiškai įsimylėjau didįjį kunigaikštį, jis yra nuostabus, žavus, su juo malonu ir smagu šokti. Jis yra nepaprastai stiprus, suka taip drąsiai, kad sunkiai galėjau suspėti. Mes lėkėme viesulu. Aš dar niekada anksčiau nebuvau tokia laiminga".

Nieko daugiau šie šokiai negalėjo sukelti. Jei Aleksandras taptų Viktorijos vyru, jis prarastų Rusijos sostą, tačiau jokiu būdu neįgitų Anglijos karūnos. Be to, šios dvi šalys buvo tradicinės geopolitinės priešininkės, kuo ir išliko valdant paraleliai Viktorijai Anglijoje ir Aleksandrui II Rusijoje. Tačiau jų jausmai vis tiek ūktelėjosi: Viktorijos sūnus Alfredas ir Aleksandro dukra Marija susituokė ir pagimdė penkis vaikus. Viena jų dukterų tapo Rumunijos karaliene, kita — Ispanijos Infanta, likusios taip pat tvarkoje — jų anglų močiutė buvo patenkinta.

Laimė vaikuose

Karalienė Viktorija turi neoficialų titulą: "Europos močiutė". "Dabar funkcionuoja dešimt Europos monarchijų, ir kiekvienos iš jų atstovai vienaip ar kitaip yra Anglijos karalienės giminaičiai", — sako istorijos mokslų daktarė Galina Ostapenka:

"Karalienė Viktorija buvo pavadinta Europos močiute, nes visi devyni jos vaikai ir ypač vaikaičiai tuokėsi su Europos monarchų šeimomis. Nepaisant to, nė viena iš monarchijų negavo tokios įtakos, kurią turėjo ir išlieka monarchija Didžiojoje Britanijoje. Ir nors jau Viktorijos valdymo metu Britanija tapo faktine respublika, valdoma monarchijos, joje nuo to laiko laikomasi "trijų monarcho teisių". Svarbiausia — tai teisė patarti ministrui pirmininkui".

"Europos močiutės" proanūkė — Elžbieta II daro tą patį, ką ir jos prosenelė. Kaip vyriausybės vadovas reguliariai lankėsi pas Viktoriją patarimo, Borisas Džonsonas beveik kiekvieną savaitę susitinka su Elžbieta. Pagal tradiciją susitikimai vyksta už uždangos, o viskas, kas juose sakoma, kaip ir prieš du šimtus metų, yra saugoma Vindzoro archyve.