Lietuva žengė žingsnį link prekybos atstovybės atidarymo Taivane

Prekybos atstovai bus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tarnautojai, o atstovybės pradės veikti jau šį rudenį

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Lietuvos Vyriausybė pritarė prekybos atstovų siuntimui į tas šalis, kuriose nėra Lietuvos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spaudos tarnyba.

Ministrų kabinetas posėdyje pritarė išvadai dėl Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekto. Šiems įstatymo pakeitimams jau pritarta po pateikimo Seime, o po Vyriausybes išvados įstatymas dar turės būti svarstomas Seime.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, šie pokyčiai leis kurti aktyvesnius ekonominius santykius su Rytų Azijos šalimis, kuriose Lietuva neišnaudoja bendradarbiavimo potencialo, pavyzdžiui, Taivanu.

"Be to, nauja tvarka sudarytų daugiau galimybių Lietuvai megzti intensyvesnius ekonominius ryšius su pažangiomis užsienio rinkomis, stiprinti bendradarbiavimą aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje realizuojant Lietuvos eksportuotojų potencialą, pritraukti į Lietuvą tiesioginių užsienio investicijų", — pasakė ji.

Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų interesams užsienio valstybėse atstovauja Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės, tačiau, atsižvelgiant į tarptautinės teisės reikalavimus, tarptautinę praktiką ir tarpvalstybinių santykių kontekstą, ne visais atvejais gali būti steigiamos Lietuvos diplomatinės atstovybės, todėl nevisapusiškai išnaudojamas strateginės diversifikacijos potencialas.

Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, įgyvendinti valstybės ekonomikos politiką per Lietuvos prekybos atstovybes užsienio valstybėse galėtų karjeros valstybės tarnautojai — prekybos atstovai.

Numanoma, kad prekybos atstovai būtų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tarnautojai ir tikimasi, kad atstovybės pradės veikti jau šį rudenį.

Remiantis gerąja užsienio valstybių praktika, prekybos atstovybės ar tiesiog atstovybės be diplomatinio statuso yra įprastas atstovavimo valstybės interesams būdas ekonominės politikos srityje. Pavyzdžiui, šiuo metu tokias atstovybes Taivane turi 66 valstybės, iš jų 15 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, tarp kurių — Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Slovakija ir kitos.

Lietuvos santykiai su Kinija

Lietuva palaiko Taivano ir kitų Kinijos rajonų, kuriuose yra stiprios separatistinės nuotaikos (Honkongas, Tibetas), autonomiją. Ekspertų teigimu, Vakarų kolegų siūlymu Vilnius ne kartą bandė išmokyti Pekiną "demokratijos".

Tuo pat metu respublikos valdžia tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Kinija ekonominėje srityje.

Be to, Lietuvos politikai vis dažniau ėmė skelbti, kad Kinija kelia "pavojų" respublikai. Jie reguliariai įžvelgia "grėsmę" Kinijos investicijose ir technologijose.

Kaip interviu Sputnik Lietuva pasakė sinologas, profesorius, Aukštosios ekonomikos mokyklos Orientalistikos skyriaus vadovas Andrejus Karnejevas, Kinija yra antra ekonominė galia pasaulyje. Jo teigimu, būtų neprotinga ignoruoti tokią didžiulę pasaulio ekonomikos dalį, ir Azijoje niekas negalės pakeisti Lietuvai ryšius su Kinija.