Valstybės kontrolė įvertino ekonomikos skatinimo lėšų panaudojimą

Audito metu reikšmingų neatitikčių teisės aktams nenustatyta, tačiau Valstybės kontrolė pažymi, kad erdvės tobulinti paramos teikimo sprendimus yra

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Valstybės kontrolė atliko 2020 metų kovą Vyriausybės parengto Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslo – padėti verslui išsaugoti likvidumą – įgyvendinimo teisėtumo auditą.

COVID-19 pasekmių mažinimui buvo skirta 1 424,5 mln. eurų, iš kurių per 2020 metus buvo panaudota 40,3 proc. Audito metu buvo vertinama procesų ir lėšų, skirtų padėti verslui išsaugoti likvidumą, atitiktis teisės aktams ir analizuojama, ar sukurta teisinė aplinka pakankama, siekiant nusistatytų tikslų ir įgyvendinant patvirtintas priemones.

Valstybės kontrolė nustatė, kad skiriant lėšas reikšmingų neatitikčių teisės aktams nenustatyta, tačiau erdvės tobulinti paramos teikimo sprendimus yra.

"Pandemijos metu reikėjo skubių sprendimų, tačiau, bet kokiai situacijai esant, valstybės biudžeto lėšos turi būti naudojamos atsakingai ir skaidriai. Valstybė turi būti nuolat pasirengusi greitai sukurti naujas ar patobulinti esamas paramos verslui schemas, kurios veiktų efektyviai ir padėtų sušvelninti šalies verslui kylančius sunkumus ar grėsmes", – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Audito ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į nuoseklumo ir informatyvumo stoką planuojant išlaidas COVID-19 pasekmėms sumažinti.

Europos Komisija rekomendavo valstybėms narėms skirti ypatingą dėmesį labai mažų ir mažų įmonių rėmimui, kadangi jos svariai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Lietuvoje pasirinktas verslo skatinimo išsaugoti likvidumą modelis leido subsidijas, skirtas mikroįmonėms (kuriose dirba ne daugiau nei 9 darbuotojai), gauti ir įmonėms, kurių metinės pajamos skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų.

Pernai tarp subsidijas mikroįmonėms gavusių buvo 10 didelių įmonių (metinės pajamos didesnės nei 50 mln. Eur, arba balansinis turtas didesnis nei 43 mln. Eur), 113 – vidutinių (metinės pajamos neviršija 50 mln. Eur, balansinė turto vertė neviršija 43 mln. Eur) ir 938 mažos įmonės (metinės pajamos ir balansinis turtas neviršija 10 mln. Eur).

Vertinant žemės ūkio subjektams skirtas paskolas pažymima, kad jos buvo teikiamos atsakingai ir siekiant, kad valstybės biudžeto lėšos būtų panaudotos kaip įmanoma skaidriau. Tačiau trečdalis tikrintų savivaldybių (11 iš 34) ir Nacionalinė mokėjimų agentūra, turėjusios įvertinti, ar paramos gavėjai iki prasidedant pandemijai neturėjo finansinių sunkumų, nurodė, kad pareiškėjų finansinių ataskaitų nevertino, o pasitikėjo jų pateikta informacija paraiškose, kad jie iki 2019 m. gruodžio 31 d. sunkumų nepatyrė.

Įvertinę pandeminio laikotarpio patirtį ir praktiką, auditoriai atkreipia dėmesį į objektyviais kriterijais pagrįstų vienodų principų ir sąlygų skirtingiems verslo sektoriams gauti valstybės biudžeto paramą svarbą, siekiant skaidraus ir tikslingo valstybės biudžeto lėšų naudojimo.