Padėjo kortas ant stalo. Kodėl Lenkija vilioja baltarusius

Santykiai tarp Lenkijos ir Baltarusijos vis labiau aštrėja. Varšuva reikalauja naujų sankcijų, Minskas iškelia bylas prieš nepripažintą lenkų mažumos organizaciją. Padėtį komplikuoja ir vadinamųjų lenkų kortų paskirstymas

Minskas yra įsitikinęs, kad Lenkija stiprina kultūrinę ekspansiją savo geopolitinių interesų rėmuose, rašo RIA Novosti autorė Ksenija Melnikova.

Lenkija lenkams

Lenkijoje gyvena apie 37 mln. žmonių, diasporą sudaro apie 50 mln. žmonių. Didžiausia yra JAV diaspora — 9,4 mln. žmonių. Nemažai etninių lenkų yra ir posovietinėje erdvėje. Ypač Baltarusijoje. Todėl ir toks aktyvumas šia kriptimi, be kito ko ir kultūros srityje.

Taigi Kastusio Kalinouskio, kuris vadovavo Lenkijos sukilimui prieš Rusijos imperiją 1863 metais, stipendija leidžia baltarusiams nemokamai mokytis Lenkijos universitetuose. Pirmenybė tiems, kas negali ar nenori studijuoti Baltarusijos universitetuose dėl politinių priežasčių. Be to, Varšuva finansuoja licėjus, privačias mokyklas ir kursus, kur, be lenkų kalbos, dėstoma Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) istorija.

Tačiau pagrindinis švelniosios jėgos elementas — vis tiek yra lenko kortelė, kuri, be kita ko, atveria galimybę patekti į Šengeno šalis. Iš pradžių buvo nelengva ją įforminti. Teko kreiptis į archyvus, kad atkurtų genealogiją. Jau nekalbant apie kalbos kursus, egzaminą, pokalbį su konsulu. Sprendžiant iš socialinių tinklų ir tinklaraščių, teisingas atsakymas į pagrindinį klausimą "kam jums reikalinga lenko kortelė?" tai: aplankyti giminaičius, prisijungti prie gimtosios kultūros ir istorijos.

"2008 metais konsulas atidžiai tikrino, ar gerai mokame kalbą, vietinius papročius ir tradicijas, kiek lenkų turime savo giminėje. Atnešėme visą pluoštą dokumentų, patvirtinančių, kad mano tėvai ir seneliai — lenkai. Dabar viskas yra daug lengviau", — RIA Novosti aiškina iš Gardino į Vakarus persikėlusi Anika. Ji nepanorėjo atskleisti savo pavardės Rusijos naujienų agentūrai — bijo nemalonumų.

Anot jos, dabar bus įforminta lenko kortelė, net jei nėra tiesioginių lenkų giminaičių. Prieš trejus metus iki paraiškos pateikimo pareiškėjai pradeda padėti Lenkijos NVO. Yra trijų dešimčių organizacijų sąrašas. Tokiu būdu už Lenkijos ribų formuojasi absoliučiai lojali Varšuvos atžvilgiu diaspora. Per 14 metų šį pažymėjimą gavo daugiau nei 250 tūkst. žmonių. Daugiausia — Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Darbo kvotos

"Kai daugelis lenkų išvyko dirbti į ES, šalis susidūrė su darbo jėgos trūkumu. Problema buvo išspręsta ukrainiečių dėka. Baltarusiams tada ekonominė padėtis leido likti gimtinėje. Tačiau nuo 2016-2017 metų procesas įsibėgėjo", — pasakoja RIA Novosti projekto "SONAR-2050" analitinio biuro vadovas. Ivan Lisan. — Nuo 2016 metų, remiantis Europos statistika, pirminį leidimą gyventi, daugiausia Lenkijoje, įformino 400-550 tūkstančių ukrainiečių per metus. Baltarusija šį lygį pasiekė 2018 metais".

"Lenko kortelė labai palengvina gyvenimą. Aš lengvai galiu gauti ilgalaikes vizas kelionėms po ES, ramiai kirsti Lenkijos sieną, man nereikia specialaus leidimo dirbti, mažiau biurokratijos su įvairiais dokumentais, susijusiais su individualųiu verslu, be to, yra daug nuolaidų", — papasakojo verslininkas Marekas Kuzma, prieš kelerius metus iš Minsko persikėlęs į Varšuvą.

Lenko kortelės nukreipimas būtent į Baltarusiją tapo puikiu politiniu žingsniu. Varšuva sustiprino savo pozicijas kaimyninėje šalyje, kur socialinė-ekonominė ir politinė padėtis verčia gyventojus imigruoti.

"Šis dokumentas nesuteikia pilietybės, tačiau jis leidžia nemokamai mokytis, iškviesti greitąją pagalbą, įsigyti traukinio bilietus su gera — 37 procentų — nuolaida, o šeimoms, kurios nusprendė persikelti į Lenkiją, valdžia apmoka būsto nuomą", — sako lenkų baltarusis Vladislavas. Jis mokosi Krokuvoje.

Oficialus šio projekto tikslas — paremti Lenkijos tautos giminystės, kalbines ir etnines vertybes, tačiau iš tikrųjų Varšuva nori pritraukti kultūriškai artimus darbo migrantus, pažymi Rusijos Primakovo mokslo akademijos Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Dmitrijus Oficerovas-Belskis. "Jų ekonomika įgauna pagreitį ir jai labai reikia naujų žmonių antplūdžio, nes daugelis lenkų išvyko dirbti į Europos šalis. Išeina, kad Lenkija užpildo darbo migrantų priėmimo euro kvotas, bet čia atvyksta ne išeiviai iš Artimųjų Rytų šalių, o baltarusiai ir ukrainiečiai", — priduria jis. Tokią politiką aktyviai remia prie valdžios esanti nacionalistiniai nusitaikusi partija "Tvarka ir teisingumas".

Įtempti santykiai

Minskas šią kultūrinę iniciatyvą iškart priėmė priešiškai, valdininkams buvo uždrausta joje dalyvauti. Šalies Konstitucinis Teismas nurodė, kad Lenkijos įstatymas "Apie lenkų kortelę" prieštarauja tarptautinės teisės normoms.

Minsko ir Varšuvos santykiai, kurie ir be to buvo įtempti, pablogėjo 2010 metais, kai Lenkija griežtai pasmerkė demonstracijos išvaikymą po eilinio Aleksandro Lukašenkos perrinkimo. 2014 metais įvyko šioks toks atšilimas, Baltarusijos valdžia nustojo kritikuoti lenko žemėlapį. Na, o po to įvyko 2020 metų rugpjūtis, Vakarai įvedė sankcijas.

Pavasarį Generalinė prokuratūra iškėlė bylą prieš valdžios nepripažintą Baltarusijos lenkų sąjungos pirmininkę Anželiką Boris. Ji ir dar penki aktyvistai buvo areštuoti už teisės aktų apie masinius renginius pažeidimą — už tradicinės amatininkų šventės "Kaziuko mugė-2021" organizavimą Gardine — ir apkaltinti nusikaltimais, už kuriuos jiems gresia nuo penkerių iki 12 metų kalėjimo.

Baltarusijoje yra dvi lenkų mažumos organizacijos. Viena, oficialiai įregistruota, yra glaudžiai susijusi su Minsku. Antra orientuota į Varšuvą. Oficerovas-Belskis neatmeta galimybės, kad valdžia padidino spaudimą į Baltarusijos lenkų sąjungą, kad dar kartą įerzintų Briuselį.

"Panašu, kad dauguma baltarusių, norėjusių išvykti, jau tai padarė, buvo stiprus kadrų nutekėjimas, todėl lenko kortelių šiemet, greičiausiai, bus išduota mažiau", — mano Ivanas Lizanas.

Jo nuomone, Rusija taip pat turi reaguoti į lenkų aktyvumą. Būtina plėsti humanitarines programas baltarusiams, didinti švietimo kvotas mokymuisi Rusijos universitetuose, mokėti padidintas stipendijas arba naudoti grantų sistemą — kad pritrauktų kulturiškai artimą jaunimą.