1930-ųjų pabaigoje Anglija ir Prancūzija aktyviai ruošėsi smogti TSRS

Tuo pačiu, siekiant neutralizuoti tarybų ir vokiečių aljansą, taip pat buvo svarstoma galimybė destabilizuoti padėtį Kaukaze

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. 1939–1940 metais Didžioji Britanija ir Prancūzija aktyviai ruošėsi kartu smogti TSRS ir sunaikinti Baku naftos telkinius, ką liudija dokumentai, pirmą kartą pristatyti Maskvoje parodoje "Didžiojo Tėvynės karo išvakarėse 1939 metų rugsėjo 1 dieną — 1941 metų birželio 22 dieną. Apie tai rašo RIA Novosti.

Ekspozicija trečiadienį atidaryta Maskvoje Federalinių archyvų parodų rūmuose. Joje demonstruojama daugybė istorinių dokumentų, saugomų Rusijos federaliniuose archyvuose, Baltarusijos valstybiniuose archyvuose, taip pat Užsienio reikalų ministerijos, Gynybos ministerijos ir Rusijos užsienio žvalgybos tarnybų archyvuose. Ekspozicijoje yra daugiau nei 300 istorinių šaltinių, kurių daugelis pirmą kartą pristatomi į mokslinę apyvartą. Projektas buvo įgyvendintas remiant Prezidento dotacijų fondui.

"Ietis", nukreiptas į Užkaukazę

Anglija ir Prancūzija, 1939 metų rugpjūčio mėnesį pasirašius tarybų ir vokiečių nepuolimo paktą ("Molotovo-Ribentropo paktas"), bijodamos sustiprinti trečiąjį reichą dėl tiekimų iš TSRS, pirmiausia naftos, planavo karinius veiksmus prieš Tarybų Sąjunga. Ji turėjo bombarduoti Baku naftos telkinius, taip pat Tarybų Sąjungos uostus prie Juodosios jūros Tuapse ir Batumi.

Siekiant neutralizuoti tarybų ir vokiečių aljansą, taip pat buvo svarstoma galimybė destabilizuoti padėtį Kaukaze, aktyvinant nacionalinius separatistų ir religinius judėjimus, o kraštutiniais atvejais — Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos kariuomenių karinė invazija į šį regioną.

Siūloma operacija prieš tarybinius naftos gavybos regionus buvo vadinama Pike ("ietimi"). 1940 metų kovo pabaigoje Anglijos ir Prancūzijos aukščiausia karo taryba nusprendė suplanuoti užpuolimą Užkaukaze. Tačiau po mėnesio Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Nevilis Čemberlenas paskelbė, kad TSRS keičia savo politinį kursą Vokietijos atžvilgiu ir Pike'o operacija buvo atšaukta.

Remiantis paskelbtais archyvais, 1939 metų lapkričio 4 dieną Tarybų Sąjungos vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, remdamasis Paryžiaus sovietų užsienio žvalgybos stoties gauta informacija, informavo gynybos liaudies komisarą Klimentą Vorošilovą apie slaptus Anglų ir Prancūzijos kariuomenė į Rytus. Persijos įlankoje, jo duomenimis, buvo pakrauta kariuomenė, kuri buvo išsiųsta į Sirijos uostus, o pačioje Sirijoje buvo sutelkta apie 300 tūkstančių karių, kuriems vadovavo prancūzų generolas Maxime Weygandas. Prancūzijos specialiosios tarnybos rinko išsamią informaciją apie vietovės reljefą, kelių būklę ir natūralias kliūtis Gruzijoje, Armėnijoje ir Azerbaidžane, Berija pažymėjo kitoje ataskaitoje Vorošilovui 1939 metų gruodžio viduryje.

Tarybų karinė žvalgyba taip pat pranešė apie Londono ir Paryžiaus planus. 1940 metų vasario pradžioje Raudonosios armijos penktojo direktorato vadovas Ivanas Proskurovas nusiuntė žvalgybos ataskaitą "apie įvykius Vakaruose" TSRS gynybos liaudies komisaro pavaduotojui Grigoriui Kulikui.

"Remiantis Belgijos masonų ratų duomenimis, Anglijos ir Prancūzijos strateginis Artimųjų Rytų sąjungininkų pajėgų, vadovaujamų generolo Weygando vadovaujamų pajėgų, operacijų planas prieš Tarybų Užkaukazę yra pagrįstas įsitikinimu, kad SSRS transporto pajėgumai yra nepakankami. laiku pristatyti karius ir atsargas iš Sovietų Sąjungos vidaus regionų", — rašė Proskurovas.

Tarybų vadovybė ėmėsi atitinkamų priemonių. 1940 metųb gegužės 4 deną Gynybos komitetas prie TSRS Liaudies komisarų tarybos išleido dekretą "Dėl Gynybos liaudies komisariato dalinių ir krovinių gabenimo į Užkaukazės ir Šiaurės Kaukazo karines apygardas užtikrinimo", kurio tikslas — stiprinti pajėgas ir Raudonosios armijos priemonės Užkaukazėje. Šį dokumentą parodai pateikė Rusijos valstybės istorijos archyvas.

Kalniečiai-diversantai

Siekdami savo tikslų Užkaukazėje, prancūzai ir britai svarstė galimybę sabotažuoti tarybų teritorijoje. Rusijos valstybinis istorijos archyvas pateikė originalią Berijos Vorošilovo žinią apie iškilių alpinistų emigrantų bendradarbiavimą su karine Prancūzijos žvalgyba.

1940 metų kovo 22 dienos dokumente NKVD liaudies komisaras citavo žvalgybos informaciją, kurią šioje šalyje gavo sovietų užsienio žvalgyba. "Kalnų emigracijos atstovai Chakandokovas, Kličas-Girėjus ir Chermojevas buvo pakviesti į Generalinį štabą, kur jiems buvo tiesiogiai pasakyta, kad jei jie nori pasikliauti vyriausybės parama, jie turi atlikti daugybę Antrojo biuro uždavinių", — rašė Berija. Tais metais Prancūzijos karinės žvalgybos organai buvo vadinami "antruoju generalinio štabo biuru".

Iš Generalinio štabo trys emigrantai buvo nedelsiant išsiųsti į "Antrąjį biurą", kur jų buvo paprašyta įvardyti "absoliučiai patikimus žmones" ir perduoti juos visapusiškai disponuoti Prancūzijos karine žvalgyba. "Jie įvardijo septynis žmones. Šie žmonės skirti sabotažo darbams Užkaukaze", — pranešė NKVD liaudies komisaras.

Generaliniame štabe Chakandokovas, Kličas-Girėjus ir Chermoevas, pasak Berijos, pareiškė, kad kalnų emigracijos vadovybė visada buvo prieš Rusijos monarchiją ir "dėl nacionalinės ir istorinės giminystės reiškia Dagestano ir Azerbaidžano aneksiją prie Turkija".

Sultonas Kličas-Girėjus yra baltų judėjimo lyderis. 1921 metais emigravo į Turkiją, o paskui į Europą. Emigracijoje jis užsiėmė propaganda ir politiniu darbu "Kaukazo nepriklausomybės komitete", kuriame dalyvavo kalnų nacionalistų lyderiai. Antrojo pasaulinio karo metu jis aktyviai bendradarbiavo su naciais. Jis dalyvavo kuriant Šiaurės Kaukazo Vermachto 2-ąjį Turkestano legioną, kuriam tada vadovavo. Šis legionas Kroatijoje įvykdė žiaurumus, sudegindamas pelnus, kuriuose buvo matyti Jugoslavijos partizanai. Nepaisant to, naciai kalnų vienetus laikė nepatikimiausiais ir labiausiai linkusiais dezertyruoti tarp visų nacionalinių legionų.

1942-1943 metais būdamas gimtosios nacių okupuotos Adygėjos teritorijoje, jis paragino savo Adygo gentainius aktyviai padėti naciams kovoje su TSRS. 1945 metų gegužės pabaigoje jis pasidavė britams Austrijoje, ir jie jį perdavė Sovietų Sąjungai. SSRS Aukščiausiojo Teismo kariuomenės kolegija jis buvo nuteistas mirties bausme už išdavystę ir 1947 metų sausio mėnesį. 1997 metais Aukščiausiojo Teismo karo kolegija paskelbė, kad jis nėra reabilituojamas.

Konstantinas Chagondokovas — buvęs Rusijos imperatoriškosios armijos generolas majoras. Pilietinio karo metu jis emigravo į Prancūziją, kur tapo pramonininku, naftos gavybos akcininku. Jis aktyviai dalyvavo Rusijos emigrantų karinių organizacijų gyvenime Paryžiuje. Vienas iš didelių masonų ložių, veikiančių Prancūzijoje 1920 ir 1930 metais, įkūrėjų. Chermojevas yra vienas iš pagrindinių naftos pramonininkų Abdulo Majido (Tapa) Chermojevo (1882–1937) giminaičių, kuris pilietinio karo metu persikėlė kartu su juo į Paryžių.