Lietuvoje savivaldybėms pasiūlyta paskelbti ekstremalią situaciją dėl migrantų

Tuo tarpu opozicija ragina Vyriausybę sukurti aiškų savivaldybių išlaidų, susijusių su migrantų išlaikymu, kompensavimo algoritmą

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Lietuvos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas surengė neeilinį posėdį, kuriame aptarė savivaldybių vaidmenį įveikiant krizę su nelegaliais migrantais.

Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pareiškė, kad neteisėtų migrantų apgyvendinimui ieškoma objektų pačiame pasienio ruože, o pasienyje su Baltarusija įsikūrusios savivaldybės savo ruožtu turėtų skelbti ir vietinio lygio ekstremalią situaciją.

"Situacija niekur nesidės. Vienadienių sprendimų turbūt nebus — tą galima labai aiškiai įsisąmoninti, kad Lietuva su tuo niekada nesusidūrę ir tam tikra teisinė bazė nėra paruošta", — pasakė Abramavičius.

Jis pripažino, kad Vidaus reikalų ministerijos komunikacija su savivalda galėjo būti geresnė, tačiau, pabrėžė viceministras, situacija yra neeilinė.

"Ieškomos vietovės, patalpos. Tą taip pat komplikuoja kovido situacija ir 10 dienų izoliacija — pirmoje fronto linijoje esančios savivaldybės buvo paprašytos tą užtikrinti ir prisidėti", — pasakė viceministras.

Abramavičius pareiškė, kad kol kas sunku pasakyti, kada bus iškelti įvairiose savivaldybėse apgyvendinti neteisėtai Lietuvos–Baltarusijos sieną kirtę migrantai.

"Objektai yra ieškomi, iki mėnesio pabaigos — galbūt, bet kur beiškeltume neteisėtus migrantus, vis tiek tai bus kažkokios savivaldybės teritorijoje. Nėra Lietuvoje eksteritorijos, kuri būtų kokia federalinė apygarda. Bet kokiu atveju supratimo iš pirmiausia pasienio savivaldybių reikės. Sprendimas būtų koncentruoti stovyklas ir objektus pasienio zonoje — tai sudarytų specialų tam tikrą režimą 5 kilometrų pasienio zonoje. Čia būtų geriausias sprendimas", — paaiškino Abramavičius.

Viceministras taip pat patikslino, kad vasarą nelegalūs migrantai bus apgyvendinami palapinių iki 1000 vietų stovyklose Švenčionių rajone arba Dieveniškėse, o žiemą — moduliniuose nameliuose, kurių laukiama jau rugpjūčio pradžioje.

Ryšium su situacija Abramavičius paragino pasienio savivaldybes paskelbti ir vietines ekstremalias situacijas.

"Savivaldybė turi savo galias inicijuoti vietinio lygio ekstremalią situaciją, administracijų direktoriai turi savo rezervo fondą, ką patvirtina taryba, tvirtindama biudžetą, ir kitame etape centrinė valdžia kompensuoja. Per kovidą tas modelis veikė. Gal ne viską, bet būtinas išlaidas kompensuoja", — pasakė jis.

Išlaidų kompensavimo tvarka jau patvirtinta. Abramavičius paragino savivaldybes bendradarbiauti. Tuo metu jam buvo sunku atsakyti į klausimą, kada situacija bus išspręsta.

Savo ruožtu opozicinės partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" narė Guoda Burokienė paragino Vidaus reikalų ministeriją imtis iniciatyvos ir bendradarbiauti su vietos valdžia. Anot jos, didžiausia našta tenka pasienio savivaldybėms, joms tenka patirti didžiulę finansinę naštą. Opozicija ragina Vyriausybę sukurti aiškų savivaldybių išlaidų, susijusių su migrantų apgyvendinimu, maitinimu, vakcinacija ir medicinos paslaugomis, kompensavimo algoritmą.

Pasak Seimo narės, taip pat būtina užtikrinti vietos gyventojų saugumą, įtraukti policijos pajėgas padedant Lietuvos šaulių sąjungos nariams.

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis pasienyje su Baltarusija labai padaugėjo nelegalių migrantų. Iš viso Lietuvoje nuo metų pradžios buvo sulaikyti 1676 sienos pažeidėjai — tai yra daugiau nei 20 kartų daugiau nei per praėjusius metus sulaikytų asmenų skaičius. Respublikoje paskelbta ekstremali padėtis, pasienyje pradėta statyti tvora.

Lietuva dėl migracijos krizės kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusijos valdžia jau pareiškė, kad tinkamai susidoroja su sienos apsauga. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis šalies paversti "pamazgine" nelegaliems imigrantams, o Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "tiek, kiek reikia, pelningai ir finansiškai įmanoma".