"Vykdoma hibridinė agresija". Bilotaitė atsakė į kritiką dėl migrantų teisių

Ministerija pareiškė, kad kiekviena valstybė, atsižvelgdama ir į tarptautinius įsipareigojimus, turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą, buvimą ir išsiuntimą

VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į pastaruoju metu vis dažniau išsakomą viešą kritiką dėl neteisėtai valstybės sieną kirtusių užsieniečių teisių pažeidimų, pabrėžia, kad Seime priimtais įstatymų projektais ginami valstybės ir nacionalinio saugumo interesai, siekiant suvaldyti iki šiol neregėtą neteisėtų migrantų antplūdį.

Kaip praneša VRM, priimtais įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimais nėra pažeidžiamos Europos Sąjungos teisės nuostatos ir yra užtikrinama užsieniečių teisė į teisminę gynybą.

Pasak ministerijos, nuolat augantis užsieniečių, kurie neteisėtai kerta valstybės sieną, o juos nustačius – piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, skaičius lėmė, kad kuo skubiau būtų įteisintos nuostatos, kurios užtikrintų greitesnį prašymų nagrinėjimą ir suteiktų migracijos pareigūnams įgaliojimus operatyviai bei veiksmingai nagrinėti didelius prašymų kiekius.

"Reaguodami į tai, privalėjome keisti tam tikras įstatymų nuostatas ir taip užtikrinti, kad tiek migracijos sistemos, tiek teismų darbas nebūtų sutrikdytas dėl itin didelio kiekio prieglobsčio prašymų", – teigė ministrė Bilotaitė.

VRM pareiškė, kad ši Lietuvą ištikusi migracijos krizė nėra įprasta – tai "tikslingai vykdomi hibridinės agresijos prieš Lietuvą veiksmai", todėl priemonės, sprendžiant šią krizę turi būti efektyvios ir vieningos.

"Ekstremali situacija dėl masinio neteisėtų migrantų antplūdžio iš Baltarusijos Lietuvai kelia didelius iššūkius. Mūsų valstybė saugo išorinę Europos Sąjungos sieną, todėl esame priversti imtis neatidėliotinų veiksmų nacionaliniu lygiu", – akcentuoja ministrė Bilotaitė.

Kartu VRM pažymi, kad kiekviena valstybė, atsižvelgdama ir į tarptautinius įsipareigojimus, turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą, buvimą ir išsiuntimą.

Seimas praeitą savaitę priėmė migrantų teises siaurinančias įstatymo pataisas. Pataisų iniciatoriai sako, kad jos užkirs kelią piktnaudžiauti prieglobsčio procedūromis.

Pataisomis nustatyta, kad netrukus po sienos kirtimo pateikusių prašymą dėl prieglobsčio užsieniečių buvimas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, laikino apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvą. Prieglobsčio prašytojams po neteisėto sienos kirtimo, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, nebus suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas ar apribota jo teisė išvykti iš apgyvendinimo vietos, jei jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos sieną, esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, taip pat ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Per svarstymą šis terminas apribotas iki šešių mėnesių.

Taip pat numatoma, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, galės būti laikinai ribojamos prieglobsčio prašytojų teisės, jeigu jų negalima užtikrinti dėl objektyvių priežasčių, išskyrus teisę į materialines priėmimo sąlygas ir būtinosios medicinos pagalbos teikimą.

Siekiant paspartinti galutinių sprendimų dėl prieglobsčio prašymų priėmimą ir sumažinti teismų krūvį, nustatyta skundų dėl neigiamų sprendimų privaloma ikiteisminio nagrinėjimo procedūra Migracijos departamente, jei toks skundas būtų teikiamas. Tik po jos Migracijos departamento sprendimas galės būti skundžiamas Apygardos administraciniam teismui, kurio sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.

Kai kurie teisininkai sako, kad naujasis įstatymas pažeidžia Konstituciją. Ypač daug dvejonių sukėlė tai, kad panaikinta apeliacijos galimybė, skundžiant migracijos pareigūnų sprendimus.