Demokratijos nėra, migrantai yra: kuo virto Lietuvos operacija Afganistane

Lietuva palieka Afganistano Goro provinciją. Ten žuvo Lietuvos karys. O kokie pasiekimai?

Talibanas* to laukė. JAV palieka ant griūties slenksčio atsidūrusį Afganistaną. Žmonės masiškai emigruoja. Landsbergis Lietuvos kariams Afganistane padėjusiems vertėjams žada prieglobstį.

"Jūs turite laikrodžius, mes turime laiko," — taip 2001 metais NATO pajėgoms įžengus į Afganistaną pareiškė Talibanas*. Praėjus beveik 20 metų kruvino karo NATO bazės Afganistane skendi tyloje.

NATO pajėgoms sprunkant iš Afganistano, tikruosius reiškinius reikia vadinti savais vardais, Talibano* kovotojams prireikė vos kelių dienų susigrąžinti beveik visą savo šalies kontrolę.

Talibai jau valdo sienas su Iranu, Kinija, Tadžikistanu. Pagrindinius kelius, perėjas, pasienio kirtimo taškus.

Amerikiečių pajėgos be orkestro ir parado tyliai tyliai paliko Bagramo oro pajėgų bazė. Neįspėjo net naujojo Afganistano kariuomenės vado.

Be amerikiečių iš Afganistano traukiasi ir kitų Vakarų šalių pajėgos. Birželio pabaigoje namo sugrįžo Lietuvos kariai.

Žaibiškai puolant į talibų rankas pateko ir dalis Goro provincijos. Goro provincijoje tarnybą atliko 5000 Lietuvos karių.

"Dabar prasideda kitas Afganistano istorijos etapas. Kaip jis atrodys? Daug kas priklauso jau ne nuo mūsų ir sąjungininkų, bet ir nuo pačių Afganistano žmonių", — sakė Krašto apsaugos ministras Anušauskas, iškilmingai teikdamas apdovanojimus lietuvių kariams.

JAV ir NATO pajėgos į Afganistaną įžengė po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų Jungtinėse Valstijose.

Daugiau nei dešimtmetį Aljansas Afganistane vykdė taip vadinamą kovinę Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misiją. 2015 metais pasitraukė iš priešakinių linijų ir pradėjo operaciją "Tvirta parama". Jos metu Aljansas mokė ir rėmė Afganistano nacionalines pajėgas.

Nuo 2005 metų karius į Afganistaną siuntusi Lietuva dalyvavo abejose šiose misijose. Didžiausias jos prisiimtas vaidmuo buvo vadovaujant Goro provincijos atkūrimo grupei.

Tai jau antras ir tikėtina paskutinis Lietuvos karinio kontingento pasitraukimas iš Afganistano.

Pirmą kartą oficialiai misiją Afganistano Goro provincijoje Lietuva baigė 2013 metų rugpjūtį. Už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus Lietuva šioje Afganistano provincijoje saugumu ir atkūrimu rūpinosi aštuonerius metus.

Tada, dalyvaujant krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, iškilmingoje ceremonijoje provincijos sostinėje Čagčarane Lietuvos karių įkurta stovykla buvo perduota Afganistano nacionalinei armijai.

"Galime sakyti, kad mes sau keltą užduotį įvykdėme" — 2013 metų vasarą sakė Olekas po renginio, per kurį stovykloje buvo nuleista Lietuvos vėliava, prieš tai sugrojus Lietuvos ir Afganistano nacionalinius himnus.

Ministro teigimu, per aštuonerius metus padėtis provincijoje pasikeitė į gerą, o Lietuvos kariai įgijo naudingos patirties.

"Vietos valdžia, tarptautinė bendruomenė aukštai vertina mūsų kariškių ir civilių darbą. Matau daug pasikeitimų — daugiau žmonių šypsenų, išasfaltuotas gatves, naujų namų, atsiradusius verslus,— kalbėjo tuomet Olekas.

"Mums tai buvo didžiulė nauda — pasitikrinome sąveiką su Aljanso partneriais. Dabar mūsų kariai yra žymiai geriau pasiruošę ginti Lietuvą, jei to reikėtų", — pabrėžė Krašto apsaugos (KAM) ministras.

Dabar, 2021 metų vasarą, Lietuvos kariai stato spygliuotą tvorą. Lietuvoje. Siekdami sustabdyti plūstančius nelegalius migrantus iš Afganistano, Irako, Afrikos šalių.

Lietuva atliko karinę misiją ne tik Afganistane. 2017 metais ji prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos operacijos Irake "Inherent Resolve" (liet. "Įgimtas Ryžtas") ir išsiuntė į ją savo karinius instruktorius.

Lietuvos kariai tebedalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose ir šiandieną. Lietuvos Seimas suteikė mandatą vienuolikai tokių misijų. Lietuva taip pat dalyvauja ir karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais — iki 60 karių ir civilių KAS tarnautojų.

Deja, vykdant tarptautinių operacijų užduotis, Lietuva neteko dviejų savo karių — vyresniojo leitenanto Normundo Valterio, jis žuvo 1996 m. balandžio 17 d. nuo sprogusios prieštankinės minos Bosnijoje ir Hercegovinoje ir seržanto Arūno Jarmalavičiaus, žuvusio 2008 metų gegužės 22 dieną per NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės stovyklos užpuolimą ir apšaudymą.

Visa tai kainuoja. Ir turi pasekmės. Ir toli gražu ne tik, taiką, stabilumą ir ramybę.

2005-2013 metais Krašto apsaugos ministerija (KAM) Goro provincijos atkūrimo grupės karių veiklai skyrė per 300 mln., o Užsienio reikalų ministerija vystomojo bendradarbiavimo projektams — daugiau kaip 17 mln. litų.

Lietuvos vyriausybės nutarimu, pasitraukdama iš Goro Lietuva Afganistano nacionalinės armijos batalionui paliko 2005 metais lietuvių pastatytą karinę bazę, kurios vertė su paliekama įranga siekė apie 15 mln. litų.

Stovykla galėjo naudotis apie 500 Gore dislokuotų Afganistano nacionalinės armijos karių bei 1300 policijos pareigūnų ir pusantro šimto viešojo saugumo pareigūnų.

JAV kartu su savo NATO sąjungininkėmis skyrė milijardus JAV dolerių afganų saugumo pajėgoms parengti su viltimi, kad vieną dieną jos galės situaciją šalyje kontroliuoti pačios. Tačiau jos nėra tam pasirengusios net ir dabar.

Dabar didelė dalis šalies teritorijų Talibano* perimamos nepanaudojant jėgos. Teritorijos paprasčiausiai perduodamos.

Kariai ir policininkai masiškai pasiduoda, palikdami amerikiečių pirktus ginklus, amuniciją ir transporto priemones. Kai paskutiniai amerikiečių kariai traukėsi iš Bagramo karinių oro pajėgų bazės, per 1 tūkst. afganų karių siekdami išsigelbėti nuo Talibano* atakos jau skubėjo sienos su kaimyniniu Tadžikistanu link. Visi šokiruoti, kaip greitai viskas griūva.

Lavrovas pareiškė, kad JAV prezidentas Džo Baidenas bandė užsienio pajėgų išvedimą iš Afganistano "nutapyti pačiomis pozityviausiomis spalvomis (...) bet visi supranta, kad ta misija žlugo".

JAV traukiasi, o Talibanas* stiprėja.

Talibanas* turi palaikymą. Teritorijų perėmimas yra visiškai logiškas, dėsningas. Realybėje Talibanas* ne užgrobinėja teritorijas, o kaip tik grįžta į ten, kur turi didelį palaikymą.

O su užsienio pajėgomis kolaboravusiems afganams kyla grėsmė.

Daugelis vertėjų, kurie per pastaruosius du dešimtmečius dirbo su JAV ir NATO pajėgomis, baiminasi Talibano* keršto. Pabėgėliai iš Afganistano jau pasiekia ir Lietuvą.

Prieš keletą dienų į Lietuvos vadovus atviru laišku kreipėsi grupė afganų vertėjų, talkinusių jų šalyje tarnavusiems lietuvių kariams. Afganai ieško prieglobsčio, nes traukiantis Aljanso pajėgoms juos ėmė medžioti Talibanas*.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis birželio 17 dieną pareiškė, kad Lietuva suteiks jiems prieglobstį. "Vakar kalbėjome apie tai su krašto apsaugos ministru ir sutarėme vieningai, kad mes suteiksime šiems žmonėms prieglobstį. Manau, kad tai yra teisingas ir atsakingas sprendimas", — žurnalistams Seime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

"Tai yra žmonės, kurie, neabejoju, gali rasti ir darbą, užsiimti ekonomine veikla Lietuvoje. Mūsų bendru vertinimu, jiems kyla pagrįstas pavojus dėl jų bendradarbiavimo su Aljansu — su tomis jėgomis, kurios Afganistane buvo berods nuo 2004 metų", — teigė Landsbergis.

Į Lietuvos prezidentą, premjerę, Seimo narius ir krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrus su prašymu padėti kreipėsi 12 Goro provincijoje Lietuvos kariams padėjusių vertėjų.

Jie teigia 2005—2013 metais padėję kariams komunikuoti su vietiniais, Afganistano tarnybomis, taip pat dalyvavę karinėse operacijoje prieš Talibano* kovotojus bei dėl šio bendradarbiavimo sulaukę grasinimų.

"Dabar situacija yra gerokai blogesnė, kadangi paskelbta apie karių iš Afganistano pasitraukimą, todėl Talibanas* gali tuo pasinaudoti perimdamas daugiau kontrolės ir vertėjai, kurie padėjo "okupacinėms karinėms jėgoms", yra pirmasis jų taikinys", — teigiama laiške.

Pasirodžius naujienoms apie afganų vertėjų priėmimą į Lietuvą, komentaruose žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose šmėžavo abejonės arba atviras tokio sprendimo smerkimas.

Ir tai nestebina. Baigiasi viskas taip, kaip Afganistano karo kritikai ir pranašavo: neįveikė tos užsispyrusios kalnų šalies britai XIX a., neįveikė TSRS XX a., naivu buvo tikėtis, kad ją "demokratizuos" Vakarų aljansas XXI a.

Vakarykštis "demokratinių vertybių" eksportas į Afganistaną šiandien grįžta nelegalių migrantų srautais ir į Lietuvą. Gal net iš Goro provincijos.

* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.