"Lietuviai sustaugė". Kaip Lukašenka padiktavo savo sąlygas Vilniui

Lietuva pažadėjo nereikalauti naujų sankcijų Baltarusijai

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Oficialusis Vilnius pasidavė dėl rekordinio migrantų iš Azijos ir Afrikos antplūdžio. Į Lietuvą patekę nelegalai organizuoja protesto akcijas — vietiniai atsako tuo pačiu. Valdžia svarsto, ar skelbti nepaprastąją padėtį. Kalbama apie "hibridinę agresiją". Situaciją aiškinosi RIA Novosti autorius Antonas Lisicynas.

Net vaikai liko be maisto

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė pasirengimą susilaikyti nuo didėjančio spaudimo Minskui: "Yra dialogas. Jis vyksta. Mes esame pasakę, kad jeigu migrantų srautai sustotų, tai turbūt tiek Europos Sąjunga, tiek Lietuva nesiūlytų naujų sankcijų įvedimo". Vilnius susidūrė su netikėta krize. Šalyje neramumai.

Pirmiausia sukilo nelegalūs migrantai, apgyvendinti Alytaus rajono mokykloje. Atvykėliai iš Irako atsisakė priimti pristatytą maistą. "Maistą uždraudė imti net čia laikomiems nepilnamečiams vaikams ir moterims. Dabar atvežė pietus, ir jų irgi neleidžia dalinti", — teigė Alytaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pranskevičius.

Administracijos pareigūnai skundėsi: "Jie prišiukšlino visur, tualetuose klozetai per viršų bėga išmatomis, nelegalai neįleidžia darbininkų sutvarkyti kanalizacijos".

Pabėgėliai reikalauja medicininės pagalbos ir laisvės. Gydytojų tikrai reikia — Alytaus ligoninės reanimacijos skyriuje atsidūrė du vaikai, kuriems prieš kertant sieną buvo duoti psichotropiniai vaistai, kad jie būtų ramūs.

Aptikti niežai. "Tiesiog teko viską greitai dezinfekuoti. Žinoma, jiems buvo nupirkti vaistai nuo niežų, suorganizuota, kad jie visi išsimaudytų, nusipraustų. Tada paimti drabužiai: kai kas utilizuota, kai kas dezinfekuota, pakeistos visos patalynės", — priminė Alytaus mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.

Kapčiamiestyje nelegalūs imigrantai maistą mėtė ant žemės ar į tualetus virėjų akivaizdoje, kartais maistas buvo grąžinamas.

Vietiniai gyventojai taip pat nepatenkinti — jiems nepatinka tokie kaimynai. Dalį atvykėlių ketinama apgyvendinti Rūdninkų poligone, ten išsiųsti sunkvežimiai su viskuo, kas reikalinga palapinių stovyklai įrengti. Lietuviai blokavo kelią. Policija sulaikė aštuonis žmones.

Dieveniškėse taip pat protestavo. "Visa Lietuva verks dėl to, kas čia vyksta", — pranašavo viena iš akcijos organizatorių. Tiesa, tolesni įvykiai vietos gyventojus, jų pačių prisipažinimu, privertė kone juoktis. Naktį prie jų prisijungė migrantai — iš sienos pusės atėjo keli tamsiaodžiai. Jie buvo perduoti policijai.

Niekieno ranka

Vidaus reikalų ministerija padarė prielaidą, kad riaušės susijusios su "antivalstybine veikla". "Asmeniškai vertinu vakarykštę situaciją kaip įvykdytą provokaciją ir antivalstybinę veiklą, todėl kreipiausi į teisėsaugos institucijas tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusižengimų Lietuvos įstatymams", — sakė Bilotaitė.

Tačiau Valstybės saugumo departamentas pažymėjo, kad riaušės nebuvo paskatintos iš išorės. Kontržvalgybos pareigūnai "nefiksuoja antivalstybinių organizacijų ar antivalstybinių ginkluotų grupių veiklos".

Minskas kaltinamas dėl migrantų antplūdžio. Gabrielius Landsbergis tai laiko "hibridiniu karu". Anksčiau vidaus reikalų ministrė Bilotaitė sakė tą patį, ragindama "visus veikti kartu".

Oficialusis Vilnius pradėjo galvoti apie mažos šalies, kuri žlunga dėl nelegalių imigrantų spaudimo, ribas. Negana to, Lietuvoje baigėsi spygliuota viela. Ukraina padėjo, pavadindama tai humanitarine pagalba. Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius sakė, kad jei migrantų skaičius viršys dešimt tūkstančių, bus galima kreiptis į ES su prašymu juos bendrai paskirstyti.

Vidaus reikalų ministerija pasiūlė įvesti nepaprastąją padėtį pasienio rajonuose. Idėjai pritarė opozicijos lyderis Saulius Skvernelis. Kitas opozicionierius Ramūnas Karbauskis mano, kad tai neturės jokio poveikio: "Bet kuris teisininkas gali pasakyti, kad jie ir paskelbus tą nepaprastąją padėtį galės judėti, mes jų negalėsime išvaryti, net jei prie sienos stovėtų kariuomenė".

Gynybos ministrui Arvydui Anušauskui nepatiko nepaprastosios padėties perspektyva. "Jei reikia, kariuomenė prisidės prie stovyklų apsaugos, patruliavimo ir blokavimo, kad gyventojai jaustųsi saugūs", — prie diskusijos prisijungė karinio skyriaus viršininkas. Pasak jo, nepaprastosios padėties įvedimas, be kita ko, paaštrintų situaciją ir artėjančių Rusijos ir Baltarusijos pratybų "Zapad" kontekste. Tuo tarpu pasieniečiai piktinasi, kad jų kolegos iš Baltarusijos nereaguoja į pranešimus apie nelegalius imigrantus.

Baltarusijos valdžios institucijos tikina, kad tinkamai užtikrina sienos saugumą. Aleksandras Lukašenka paaiškino: "Jei kas nors galvoja, kad dabar uždarysime sieną su Lenkija, Lietuva, Latvija ir Ukraina ir pavirsime pabėgėlių iš Afganistano, Irano, Irako, Libijos, Sirijos, Tuniso apgyvendinimo "pamazgų duobe", tas labai klysta. Niekada nieko nelaikysime: jie ne pas mus atvažiuoja. Jie keliauja į šviesią, šiltą, jaukią Europą".

"Žmonės bėga nuo karo ir bėga ten, kur jie buvo pakviesti", — pabrėžė Baltarusijos vadovas. Netiesiogiai jis prisipažino, kad nesprendžia šios problemos dėl Europos padėties: "Jie nori paversti Baltarusiją "pamazgų duobe": žmonės bėgo ten, bėgdami nuo sielvarto, nelaimių ir karo, ir jie nori, kad mes juos pasiimtume ir čia patalpintume į "koncentracijos stovyklas". To nebus dėl politikos, kurią vykdote Baltarusijos atžvilgiu".

Ir konstatavo: "Pasižiūrėkite, mūsų kaimynai sustaugė".

NATO poligonas

Jurijus Solozobovas, Nacionalinės strategijos instituto tarptautinių programų direktorius, Lietuvos migracijos krizę lygina su Europos 2015 metų krize. "Tai jautrus dūris, bet nemanau, kad padėtis destabilizuosis", — sako jis.

Vienu metu Baltijos šalys vengė solidarumo su Europa skirstant pabėgėlius iš Artimųjų Rytų, o dabar Vilnius ketina prašyti Briuselio paimti dalį nelegalių imigrantų. Pasak Solozobovo, vargu ar Europos biurokratai primins Lietuvai praeitį: "ES ir, svarbiausia, Berlynas užmerkia akis į šiuos vaikų žaidimus. Jie supranta, kad Baltijos šalyse yra gyventojų mažėjimas, gyventojų nutekėjimas. Žmonės išvyksta į Europą neva užsidirbti, bet liko ten amžiams. Todėl Europos politikai yra atlaidūs nacionalistų vyriausybių, kurios "nepastebimai" kovoja už rasės grynumą, retorikai".

Migracijos krizė išryškina bendrą Baltijos šalių ir vakarinės posovietinės erdvės dalies problemą — respublikos virsta apleistu pasieniu, aktyvūs ir darbingi gyventojai pasitraukia, tęsia Solozobovas. Tai labai neramina Vilnių ir kitas sostines.

"Tas pats pasakytina ir apie Ukrainą bei Moldovą — dalis išvyko į rytus, kiti į vakarus. Lietuva, Latvija ir Estija skiriasi tik tuo, kad pirmenybę teikia tik Vakarų Europai. Viskas juda link to, kad teritorija taps vienu dideliu NATO kariniu poligonu. Pagrindinės aljanso pratybos vyksta Baltijos šalyse", — apibendrina jis.

Kaip pažymėjo istorikas ir politologas, Istorinės atminties fondo tyrimų programų vadovas Vladimiras Simindėjus, anksčiau Baltarusijos pasieniečiai darė viską, kad sustabdytų nelegalius imigrantus iš Azijos ir Afrikos. "Tačiau po daugybės nedraugiškų oficialaus Vilniaus veiksmų Minskas leido įvykiams vystytis savaime", — nurodo jis.

"Tai veda prie rimtos Lietuvos valstybingumo krizės. Kadangi negali organizuoti nuodugnios sargybos, o derėtis su Lukašenka nenori. Dėl to Vilnius šiame žaidime neturi gerų žingsnių — yra blogi ir labai blogi. Reikia rinktis tarp vidaus politinių nesutarimų, saugumo ir įtampos su ES ir NATO, kurios ne taip jau ir nori padėti", — aiškina RIA Novosti pašnekovas.

Šiaip ar taip, Lietuvos valdžia nuvarė save į kampą, sąmoningai griaudama santykius su kaimynais, demonstratyviai užmegzdama kvazidiplomatinius ryšius su Baltarusijos opozicija ir kenkdama dialogui su oficialiu Minsku. Jau ir taip rimta problema dar blogės. Bandymai tai išspręsti tiesiogiai su Artimųjų Rytų šalimis buvo nesėkmingi, tarpininko nematyti — Lietuva to neprašys Rusijos. Ir nuolatinis nelegalių imigrantų antplūdis gali padauginti pabėgėlių skaičių šalyje.