VSAT vadas papasakojo, kaip atrodys tvora pasienyje su Baltarusija

Pasak Rustamo Liubajevo, tvoros statymas, pagal dabartinę teisinę bazę, galėtų užtrukti iki 2 metų, tačiau objektui planuojama suteikti ypatingą valstybės objekto svarbos statusą

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas papasakojo, kaip turėtų atrodyti pasienyje su Baltarusija planuojamas statyti fizinis barjeras.

"Kaip jau buvo paminėta, šiandien pasitarimo metu aš pristačiau techninio, inžinerinio barjero diegimo koncepciją. Ji buvo parengta atsižvelgiant į pasaulinę praktiką", – po susitikimo su parlamentinių frakcijų lyderiais surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo VSAT vadas.

Liubajevas pažymėjo, kad kol kas nenori detalizuoti šios koncepcijos elementų, bet pristatė, kaip turėtų atrodyti šis fizinis barjeras.

"Būtų iš dviejų pagrindinių elementų – pirmasis elementas yra koncertina, ji būtų montuojama ant sienos linijos, šalia jos būtų diegiama ir apsauginė tvora. Tai būtų 4 metrų aukščio metalinė tvora, su Y formos viršūnėmis, kur būtų papildomai montuojama koncertina. Ir toliau būtų diegiamos ir kiti infrastruktūros elementai. Kai kurie jau dabar egzistuoja, pavyzdžiui – kontrolės pėdsakų juosta, stebėjimo kameros", – teigė VSAT vadas.

Jis pažymėjo, jog nebus diegiamas pamatas, bus tik betonuojami stulpeliai. Dalis šitos tvoros būtų įkasama į žemę.

Koncertinos buvimas prie apsauginės tvoros, anot Liubajevo, apsunkintų prieigą prie apsaugos tvoros.

Pasak VSAT vado, tokio projekto biudžetas galėtų būti 152 milijonai eurų.

"Kalbame apie fizinio barjero diegimą prie sienos ruožo, kuris yra 508 kilometrai. Priminsiu, kad sienos ilgis su Baltarusija yra 670 kilometrų, bet ne visur bus ta fizinė kliūtis dėl landšafto ypatybių", – teigė Liubajevas.

VSAT skaičiavimais, tvoros statyba galėtų užtrukti, pagal dabartinę teisinę bazę, apie 2 metus.

"Tačiau, matyt, bus priimami sprendimai suteikti šitam objektui ypatingą valstybės objekto svarbos statusą", – teigė jis.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Dėl migracijos krizės Lietuva kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusijos valdžia jau pareiškė, kad tinkamai susidoroja su sienos apsauga. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija", o Minskas nelegalios migracijos klausimą sprendžia "tiek, kiek reikia ir yra finansiškai įmanoma".