Mokslininkai išsiaiškino, kaip antibiotikai veikia gyvenimo trukmę

VILNIUS, rugpjūčio 29 — Sputnik. Tyrimų su pelėmis rezultatai parodė, kad gyvenimo trukmei įtakos turi ne tiek patys antibiotikai, kiek žarnyno mikrobiotos pokyčiai, susiję su jų vartojimu. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Cell Reports".

Australijos mokslininkai iš Flinderso universiteto ir Pietų Australijos sveikatos ir medicinos tyrimų instituto (SAHMRI) nustatė ryšį tarp mikrobiotos tipo, kuris vėl kolonizuoja žarnyną po antibiotikų vartojimo, ir sutrumpėjusios pelių gyvenimo trukmės. Pažymima, kad šis mokslinis tyrimas yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas, sutelktas į ilgalaikį antibiotikų poveikį sveikiems gyvūnams nuo kūdikystės iki senatvės.

"Pirmą kartą stebėjome poveikį, kurį žarnyno mikrobiotos pokyčiai dėl ankstyvo antibiotikų vartojimo daro pelėms per visą jų gyvenimą", — sakė tyrimo vadovas profesorius David'as Lynn'as SAHMRI pranešime spaudai.

Tyrėjai užfiksavo, kad po ilgalaikio antibiotikų poveikio žarnyno mikrobiotos rūšių įvairovė buvo labai išsekusi, o gyvūnų žarnyne susiformavo vienos iš dviejų rūšių mikrobų (jas mokslininkai sąlygiškai pavadino PAM I ir PAM II) bendruomenės. Pirmoje bendruomenėje dominavo gramteigiamos bakterijos iš Erysipelotrichaceae (Turicibacter) šeimos, o antroje —Lachnospiraceae (Blautia ir Coprococcus).

"Pelės su PAM II mikrobiota vėliau padidino atsparumą insulinui, o tai rodo medžiagų apykaitos sutrikimus, taip pat žymiai didesnį uždegimo lygį daugelyje skirtingų audinių, įskaitant kraują, kepenis ir smegenis, — aiškina jis. — PAM II pelės mirė dvigubai dažniau nei tos, kuriose vyravo PAM I mikrobiota, nors abi grupės buvo vados, paveiktos tų pačių antibiotikų".

Skirtumas tarp grupių išliko 102 gyvenimo savaites, nors abiejų grupių mikrobiota normalizavosi per kelias savaites po antibiotiko poveikio, gerokai prieš tai, kai PAM II pelėms buvo pastebėtas žalingas poveikis, susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais ir uždegimais.

"Mūsų duomenys rodo, kad mikrobiota, kuri po antibiotikų atkuria žarnyną, gali perprogramuoti žinduolių imuninę sistemą ir sukelti ilgalaikį poveikį, turintį įtakos medžiagų apykaitai ir net ilgaamžiškumui", — sako mokslininkas.

Norėdami įrodyti, kad rezultatai atsirado dėl naujai susiformavusios mikrobiotos, o ne pačių antibiotikų skirtumų, mokslininkai iš naujo apgyvendino mikrobiotų neturinčių pelių, žinomų kaip "bemikrobių", žarnyną PAM I ir PAM II bakterijomis. Eksperimentiniai rezultatai parodė tuos pačius PAM II grupės pelių imuninės sistemos pokyčius, palyginti su PAM I grupe.