Lietuva artėja prie monoetninės valstybės. Tačiau pabėgėliai gali sutrukdyti

Prieš kelerius metus Lietuva viršijo ES šalių su labiausiai mažėjančiu gyventojų skaičiumi reitingą. Tačiau šią situaciją gali pakeisti migrantų antplūdis

Lietuva juda monoetninės valstybės kūrimo link. Tai pareiškė Lietuvos socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas per apskritojo stalo diskusiją "Rugpjūtis-91 Baltijos šalyse: euforija ir baimė, politiniai areštai ir archyvo valymas".

"Jei TSRS žlugimo metu Lietuvoje buvo 79 procentai lietuvių, dabar — 85 procentai. Priešingai, lenkų sumažėjo iki šešių procentų gyventojų, rusų — iki penkių su puse", — sakė Grabauskas.

2017 metais Lietuva pirmavo pagal labiausiai mažėjantį gyventojų skaičių tarp ES šalių. Tai patvirtina "Eurostato" statistikos tarnybos paskelbti duomenys. 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 13,8 piliečio tūkstančiui gyventojų. Kaimyninė Latvija liko trečia: tūkstančiui žmonių šios respublikos gyventojų skaičius sumažėjo 8,1 piliečio.

Nuo 2017 metų Lietuvos gyventojų skaičius toliau mažėjo ir dabar siekia 2 milijonus 783 tūkst. Remiantis kai kuriomis prognozėmis, gyventojų skaičius, kurio tendencija ir toliau bus neigiama, 2050 metais sieks 1 mln. 981 tūkst. žmonių, o 2100 m. — 1 mln. 391. Lietuvių mažėja ne taip greitai, kaip tautinių mažumų atstovų, bet visgi pastebimai.

Jei Lietuvos TSR gyveno 2 milijonai 924 tūkstančiai lietuvių, tai jau praėjus 20 metų po TSRS žlugimo jų skaičius sumažėjo iki 2 milijonų 561 tūkst. Kaip Vilnius į tai reaguoja? Gana pragmatiškai. Valdžia nusprendė iš to papildomai užsidirbti ir netgi paskelbė, kad Briuselis turi sumokėti Lietuvai kompensaciją už šalies gyventojų mažėjimą.

"Kai kurios šalys — ES biudžeto donorės nėra pasirengusios ambicingiems skaičiams. Tačiau Lietuva taip pat yra ES biudžeto donorė. Tik mes duodame Europai ne pinigus, o darbą. Pastaraisiais metais Lietuva neteko dešimties procentų savo darbo jėga, žmonės, persikėlė į Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir prisidėjo prie šių šalių ekonomikos augimo. Manome, kad už tai nusipelnėme kompensacijos", — sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda 2020 metais.

Tačiau situaciją gali pakeisti į Lietuvą plūstantis pabėgėlių antplūdis. Šiemet Lietuvos valdžia sulaikė daugiau nei keturis tūkstančius nelegalių migrantų iš Artimųjų Rytų. Jei jie liks Lietuvoje, Artimųjų Rytų diaspora sudarys pusantro procento šalies gyventojų.

Vėlgi, pabėgėlių išvykimas iš Afganistano jau prasidėjo. Remiantis tarptautinių organizacijų prognozėmis, iš šalies gali išvykti iki penkių milijonų žmonių. Pabėgėlių antplūdis į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją iš Afganistano yra neišvengiamas. Baltarusijos politologas Jurijus Ševcovas apie tai rašė savo Facebook paskyroje.

Be to, jis pažymėjo, kad afganų kaip politinių pabėgėlių statusas yra neabejotinas.

"Greičiausiai afganai, remiami ES vadovybės, JAV ir iš dalies Europos visuomenės nuomonės, elgsis įžūliau nei Irako kurdai", — pabrėžė Ševcovas.

Jei bent du procentai pabėgėlių iš Afganistano atsidurs Lietuvoje, tai afganų diaspora sudarys penkis procentus respublikos gyventojų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.