Milžiniškos išlaidos: Lietuva karinei technikai skirs daugiau nei pusę milijardo eurų

Taip pat bus plečiami poligonai, kad karinė infrastruktūra būtų tinkamesnė pratyboms

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Lietuva per ateinančius penkerius metus skirs daugiau nei 500 milijonų eurų karinei technikai ir amunicijai įsigyti, pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. Apie tai praneša "TASS".

"Esame numatę karinius įsigijimus, karinės įrangos ir amunicijos įsigijimus, kurie per artimiausius penkerius metus sudarys nei daug, nei mažai — 560 mln. eurų", — sakė Lietuvos vadovas.

Nausėda taip pat pažymėjo, kad poligonai ir toliau bus plečiami.

"Galvojome apie tai, kad reikėtų plėtoti poligonus, kurie padarytų dar tinkamesnę infrastruktūrą karinėms pratyboms ateityje", — sakė prezidentas.

Šiuo metu šalis modernizuoja karinius poligonus. Iš viso įgyvendinama 13 projektų, kurių vertė siekia 47 mln. eurų, iš jų 12 yra Pabradės centriniame poligone, esančiame netoli pasienio su Baltarusija.

Kaip pažymi agentūra, Lietuva yra viena iš NATO lyderių pagal išlaidų ginklams augimo tempą. Didžiausia karinė sutartis Lietuvos istorijoje — šarvuočių "Boxer" pirkimas Vokietijoje už 385,6 mln. eurų, kuris buvo sudarytas 2016 metais.

Iš viso 2021 metų gynybos biudžete numatyta 99,4 mln. eurų – tai yra 9,7 proc. visų metinių karinių asignavimų.

Nausėda pirmadienį dalyvavo JAV karių bataliono rotacijos sutikimo ir jiems skirtos naujos stovyklos "Herkus" atidarymo ceremonijoje Pabradėje. Daugiau nei 400 karių batalionas pakeitė išvykstantį kitą sunkųjį JAV batalioną, dislokuotą Lietuvoje nuo 2020 metų gruodžio.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, sistemingai skelbia apie "Rusijos grėsmę". Daugelio ekspertų nuomone, Baltijos šalys naudoja "Rusijos grėsmę" ir antirusišką retoriką kaip dingstį reikalauti pinigų iš Europos Sąjungos ir NATO.

Maskva savo ruožtu ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, o Vakarų karinis blokas naudoja kalbas apie "Rusijos grėsmę" ir kursto antirusišką isteriją.