Psichologė patarė, kaip po vasaros pagerinti mokymosi produktyvumą

Specialistės teigimu, jei vaikas nėra aktyvus – nėra motyvuotas, nedalyvauja mokymosi procese arba atrodo pavargęs, būtina surasti tokio elgesio priežastis

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Psichologė patarė, kaip suplanuoti dienotvarkę vaikui sugrįžus į mokyklą ir sumažinti perdegimo galimybę, praneša draudimo bendrovės "Gjensidige" spaudos tarnyba.

"Vaikams iš prigimties patinka mokytis ir jie tai daro noriai, jiems patinka visur dalyvauti ir būti aktyviems. Jeigu bus parinkta tinkama veikla, užtikrintas sveikas dienos režimas – miegas, maistas, fizinis krūvis – ir tėvų palaikymas, daugumai vaikų net ir po ilgos pertraukos nebus sunku sugrįžti prie mokymosi tvarkaraščio", – paaiškino psichologė Inga Būdvytytė.

Jos teigimu, jei vaikas nėra aktyvus – nėra motyvuotas, nedalyvauja mokymosi procese arba atrodo pavargęs, būtina surasti tokio elgesio priežastis.

"Dažniausiai priežastis būna susijusi su kasdieniais dalykais – nepakankamas miegas, nesubalansuota mityba ar perkrova. Ji ne visada reiškia, kad reikia sumažinti veiklas. Ji gali būti ir emocinė, susijusi su padažnėjusiu bendravimu – galbūt stresą kelia atsinaujinę susitikimai su mokytojais, treneriais ar kitais vaikais. Siekiant surasti esamų problemų sprendimą, šiuos klausimus reikia aptarti su vaiku. Taip pat būtina atsižvelgti į amžiaus tarpsnio poreikius", – pabrėžė psichologė.

Pasak Būdvytytės, dauguma vaikų, ypač berniukai, iš prigimties yra aktyvūs, jų kūnas reikalauja judėjimo.

"Tai viena iš priežasčių, kodėl jiems sunkiau ramiai išsėdėti mokyklos suole ir sutelkti dėmesį į mokymosi procesą. Taigi bendradarbiaujant su mokytojais svarbu pasirūpinti, kad vaikai turėtų nedidelės fizinės veiklos pamokų metu arba per pertraukas. Kitų šalių patirtis rodo, kad judėjimas pamokų metu, mokymasis vaikščiojant ir panašios priemonės sugrąžina ir susidomėjimą, ir motyvaciją", – sakė specialistė.

Anot Būdvytytės, daugeliu atvejų vaikų motyvacijos stoka, tingėjimas ir panašios problemos yra tiesiogiai susijusios su netinkama aplinka ar dienos režimu. Ji ragina nepamiršti, kad vaikai yra labai skirtingi – vienas noriai įsitrauks į mokymosi procesą ar popamokinę veiklą, o kitam reikės nuolatinio tėvų paskatinimo.

Pasak specialistės, pirmosiomis mokslo savaitėmis ir net mėnesiais vaiko dienos režimui reikia skirti daugiau dėmesio.

"Reiktų ne tik suplanuoti kasdienę veiklą, bet ir nurodyti, ką konkrečiai vaikas turi atlikti prieš užsiimdamas kiekviena veikla. Pavyzdžiui, jei jis ryte eina į mokyklą, o po pietų į treniruotes, dienos plane reikia numatyti tokius veiksmus kaip su savimi pasiimamų daiktų sąrašo sudarymas, mokyklinio krepšio ir treniruotės daiktų pasiruošimas ir pan. Tai gali atrodyti sudėtinga našta tėvams, tačiau kuo daugiau energijos ir dėmesio skirsite pradiniam etapui, mokydami vaiką laikytis režimo, tuo mažiau vėliau bus sunkumų dėl motyvacijos ar nepaklusnumo", – sakė psichologė.

Kad vaiko diena būtų sklandi, Būdvytytė patarė sudaryti aiškų dienos planą – kuo jis bus išsamesnis, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas to plano laikysis.