Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių — mirė Bronius Kutavičius

© Photo : Facebook / Lietuvos valstybinis simfoninis orkestrasLietuvos kompozitorius Bronius Kutavičius
Lietuvos kompozitorius Bronius Kutavičius - Sputnik Lietuva, 1920, 29.09.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Nuoširdžią užuojautą kompozitoriaus šeimai, artimiesiems ir visiems, mėgusiems jo muziką ir darbus, išreiškia kultūros ministras, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir daugelis kitų
VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Trečiadienį, eidamas 90-uosius metus, Vilniuje mirė kompozitorius Bronius Kutavičius, praneša Lietuvos kompozitorių sąjunga.
Dėl kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, profesoriaus Broniaus Kutavičiaus mirties užuojautą išreiškė kultūros ministras Simonas Kairys.

"Lietuva neteko vienos ryškiausių muzikinės kultūros asmenybių, talentingo, produktyvaus, įvairiapusio kūrėjo. Platus kompozitoriaus kūrybos diapazonas — nuo operų, oratorijų iki muzikos filmams bei spektakliams — atskleidė jo talento daugiabriauniškumą, menininko kūriniai buvo laukiami tiek Lietuvos, tiek ir užsienio rimtosios muzikos scenose. Kūrybinis Broniaus Kutavičiaus palikimas visuomet išliks viena fundamentalių Lietuvos muzikinės kultūros dalių", — pasakė ministras.

Dėl netekties liūdi ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, ir kompozitoriaus muziką ir darbus mylinti šalies kultūros ir meno bendruomenė, ir daugelis kitų.
"Šįryt sulaukėme liūdnos žinios — išėjo vienas iškiliausių mūsų laikų kompozitorių, nacionalinės premijos laureatas Bronius Kutavičius (1932–2021). Reiškiame nuoširdžią užuojautą kompozitoriaus šeimai, artimiesiems ir visiems, mylėjusiems jo muziką ir darbus", — sakoma simfoninio orkestro Facebook paskyroje.
Simfoninis orkestras taip pat pacitavo muzikologo Lino Paulauskio žodžius: "Bronius Kutavičius tarytum šamanas puikiai žino, kaip užburti publiką ir įtraukti ją į savo apeigas. Lyg architektas jis stato preciziškas konstrukcijas — partitūras, dažnai primenančias mandalas iš įvairių geometrinių figūrų: ratų, kvadratų, kryžių ir žvaigždžių. O galbūt kaip archeologas šiuolaikinėmis priemonėmis rekonstruoja pamirštus senosios kultūros artefaktus".

Kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus biografija

Bronius Kutavičius gimė 1932 metų rugsėjo 13 dieną Molainių kaime, Panevėžio rajone. 1946 metais jis pradėjo mokytis groti smuiku Panevėžio septynmetėje muzikos mokykloje, o nuo 1949 metų mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, dėstytojo V. Kligio smuiko klasėje.
Nuo 1952 m. dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje, kur grojo valtorna kariniame orkestre.
Nuo 1955 iki 1957 metų tęsė studijas Panevėžio muzikos mokykloje, dėstytojo A. Liberio choro dirigavimo klasėje.
1959–1964 metais studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje. 1975–2000 metais jis dėstė kompoziciją M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1984–2000 metais — ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
1987 metais jis buvo apdovanotas Lietuvos valstybine premija, 1995 metais — Lietuvos Nacionaline premija. 1996 metais kompozitorius gavo festivalio "Probaltica" (Torunė, Lenkija) prizą už kūrybinius laimėjimus, 1999 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, taip pat Karininkų kryžiaus ordinu už nuopelnus Lenkijos Respublikai, 2003 metais — ordinu "Už nuopelnus Lietuvai".
Tais pačiais metais pelnė Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizą už kūrybą, 2004-aisiais — Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) "Metų autoriaus" apdovanojimą. Įvairių žanrų ir sudėčių Bronius Kutavičius kūriniai (nuo sceninių iki kamerinių) pelnė šešis apdovanojimus periodiniuose Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių rinkimuose.
Broniaus Kutavičiaus muzika buvo nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrybai būdinga istorinė, mitologinė tematika, įvairaus pobūdžio simboliai. Kūriniai pasižymi teatrališkumu, savita erdvės traktuote, ritmika.
Broniaus Kutavičiaus pavardė siejama su dideliu, kone sukrečiamu poveikiu, kurį Lietuvos kultūrinei visuomenei kadaise darė jo "Panteistinė oratorija" (1970), "Paskutinės pagonių apeigos" (1978) ar "Iš jotvingių akmens" (1983). Šie kūriniai laikomi Lietuvos pokario modernizmo atspirties tašku. Kutavičius prisipažino atradęs savąją kūrybinę viziją ir sukūręs šiuos pirmuosius reikšmingus kūrinius gana vėlai — artėdamas prie keturiasdešimties. Minėti stambios formos oratoriniai opusai ryškiausiai reprezentuoja Kutavičiaus kūrybos idėjines nuostatas bei stiliaus bruožus.
Naujienų srautas
0