Ministrą Landsbergį išrinko be kliūčių. Nes rinkimų nebuvo

Praeitą savaitgalį įvyko eilinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos suvažiavimas. Partijos pirmininką, užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį vėl paskelbė partijos pirmininku. Be rinkimų.

Suvažiavimas priėmė tris rezoliucijas. Dvi skirtos užsienio reikalams. Viena rezoliucija skirta Lietuvos žmonių gerovei pakelti.

Rezoliucijoje dėl strateginių užsienio politikos krypčių suvažiavimo delegatai pareiškė, kad ir toliau, pagal konservatorių supratimą, sieks demokratinės Baltarusijos įtraukimo į ES Rytų partnerystę. Net sieks Briuselyje oficialios demokratinės Baltarusijos atstovybės įkūrimo. Nėra žinoma, kaip į tokį TS-LKD norą sureagavo ar sureaguos kitos 26 ES šalys.

Iki šiol nebuvo diplomatijoje tokios praktikos, kad kokios nors valstybės kokia nors partija savo partine rezoliucija reguliuotų kitos valstybės ar valstybių grupės vidaus ir užsienio politiką.

Ponas TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis mano, kad reguliuoti gali. Juk ponas — Lietuvos užsienio reikalų ministras. Kol kas tik Lietuvos.

Partijos rezoliucijoje partija save pagyrė. Nes, anot konservatorių, aktyvi ir aiški Lietuvos pozicija užsienio politikos srityje padėjo pasiekti tokių diplomatinių pasiekimų, kaip NATO sprendimas 2023 metais NATO vadovų susitikimą surengti Vilniuje.

"Per ateinančius dvejus metus padarysime viską, kad šiame NATO vadovų susitikime galėtų būti priimti pozityvūs sprendimai dėl Sakartvelo ir Ukrainos narystės NATO", — teigiama rezoliucijoje.

O jeigu Sakartvelas ir Ukrainos žmonės nepanorės į NATO? Ne visi juk panorėjo į ES. Ponas Landsbergis su savo partijos rezoliucijomis privers sakartvelus ir ukrainiečius stoti į NATO?

Rezoliuciją pasirašę delegatai taip pat sieks, kad strateginė partnerystė su JAV bei šiuo metu išskirtiniai, "plieniniai" politiniai, diplomatiniai ryšiai su Vašingtonu globalinių ir regioniniu iššūkiu akivaizdoje virstų ir konkrečiais įsipareigojimais dėl nuolatinio karinio JAV buvimo Lietuvoje. Taip pat dar gilesnių ekonominių, prekybinių, žmogiškųjų ryšių, bendra koordinuota veikla regione ir pasaulyje sustabdant "demokratijos recesiją" Europos kaimynystėje, Lotynų Amerikoje, Indijos-Pietryčių Azijos ar kituose regionuose.

Lietuvos konservatorių rankos stiprios ir ilgos. Tiesa, su JAV pagalba.

Tačiau ši tiesa turi ir kitą pusę. Karčios, net tragiškai dramatiškos tiesos. Jos neužmiršo vietnamiečiai, neužmirš ir afganistaniečiai. Kai buvo palikti likimo valiai. Dar liko gyvų ir Lietuvoje lietuvių, kurie praėjusio amžiaus penkiasdešimtaisiais laukė, kad "Amerika padės". Padėjo. Rezoliucijomis. Taip pat padėjo gyvu žodžiu — 1951 metais radijo stotis "Amerikos balsas" pradėjo rengti laidas ir lietuvių kalba.

Rezoliucijoje dėl saugumo ir gynybos politikos konservatoriai išreiškė palaikymą saviems — Vyriausybei, Vidaus reikalų ministerijai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Konkrečiai dėl priimamų žingsnių "kovoje su hibridine migrantų ataka".

Priimtame dokumente ir toliau siūloma laikytis migrantų atgrasymo politikos bei aktyvinti komunikacinę kampaniją, kad Lietuva nėra draugiška migracijai valstybė.

Rezoliucijoje dėl saugumo ir gynybos politikos atkreipiamas dėmesys, kad šiandienių grėsmių kontekste, kurios yra ne tik konvencinės, bet ir nekonvencinės (hibridinės), piliečių vaidmuo ginant savo šalį tampa kaip niekada svarbus.

Taip pat TS-LKD siūlo parengti Nacionalinę Lietuvos visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimo strategiją bei patvirtinti Valstybės gynybos planą. Tikriausiai Lietuva ginsis nuo artimiausių kaimynių — Baltarusijos ir Rusijos. Bei tolimos Kinijos Liaudies Respublikos, įskaitant ir Kinijos komunistų partiją.

Lietuva kaip NATO narė kasmet skiria 2 proc. BVP gynybos finansavimui. Tačiau konservatorių partijos rezoliucijoje siūloma finansavimą gynybai nuosekliai kasmet didinti. Taip pat siekti, kad profesinę kariuomenę iki 2024 metų sudarytų 16–20 tūkst. karių, o suformuotą rezervą iki 2030 metų — ne mažiau kaip 60 tūkst. rezervo karių. Taip pat TS-LKD stengsis, kad būtų priimtas politinis sprendimas dėl galimybių įgyvendinti visuotinę karo prievolę.

O kaip Lietuvos konservatoriai stengiasi, pasistengs dėl Lietuvos žmonių? Juk "Valstybės gynybos plano" ant duonos neužsitepsi.

Žiniasklaida skelbia, kad kas penktas gyventojas Lietuvoje pernai gyveno žemiau skurdo ribos. Tai rodo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) apžvalga.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 metais šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo.

Didžiausias padidėjimas pastebimas tarp bedarbių (padidėjo 2 procentiniais punktais, iki 56,4 proc.) ir senatvės pensininkų (padidėjo 4,4 procentinio punkto, iki 39,5 proc.).

Statistikos departamento 2020 metų pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinis tyrimas parodė, kad dar iki pandemijos 11,6 proc. šalies gyventojų negalėjo sau leisti kas antrą dieną valgyti mėsos ar žuvies.

Kaimuose be vonios ar dušo gyveno kas šeštas žmogus, be tualeto — beveik kas penktas.

Ypač kaimuose daugėjo žmonių, kurie dėl pinigų stygiaus pernai negalėjo laiku sumokėti už būsto nuomą, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų. Ir skolos kaupiasi. Tai atsilieps žmonių ateičiai. Šviesi ateitis tampa miražu.

Pažvelgus į 2016 metus, kai absoliutaus skurdo lygis siekė 15,8 proc., dabartinis pokytis yra labai didelis.

Stipriai šoktelėję infliacijos rodikliai šiandieną verčia sunerimti ne vieną. Nes auga komunalinių paslaugų, nekilnojamojo turto, kitos kainos.

Vis didesnę įtaką Lietuvos ekonomikai daro Lietuvos užsienio politika. Konflikto su Kinija ir Baltarusija padarinius verslininkai jau pajuto. Yra sustoję ir tam tikri pardavimai, eksportas. Poveikį — ir labiausiai kainomis — pajus ir paprasti Lietuvos žmones.

Ką Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai siūlo Lietuvos žmonėms? Siūlo rezoliuciją: solidari, teisinga, vienodų galimybių Lietuva!

Šioje konservatorių rezoliucijoje pažymima, kad būtina sukurti sąlygas kiekvienam Lietuvos žmogui, kuris susiduria su skurdu, atskirtimi, negalia ar kitomis problemomis, užkertančiomis kelią jam ar jai augti, tobulėti ar tiesiog gyventi geriau, išeiti iš tų dabartį lemiančių apribojimų.

Nuo Lotynų Amerikos per Indijos-Pietryčių Aziją iki pat Lietuvos ir Lietuvoje Gabrielius Landsbergis su rezoliucijomis Pasaulį naują pastatys! Ar šiam tobulam be ribų Landsbergio pasauliui pavydės Baltarusija, Rusija, o dabar dar ir Kinija? O Lietuvos žmonės ar patikės teisinga Lietuva?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.