"Mažytė" Lietuva gali sukelti "galvos skausmą" Kinijai, rašo žiniasklaida

Tuo tarpu akistata su Pekinu brangiai kainuoja Lietuvos ekonomikai, kuri yra 270 kartų mažesnė už kinų

VILNIUS, spalio 8 — Sputnik. Lietuva geopolitinėje arenoje geba sukelti "galvos skausmą" Pekinui, praneša "InoTV", remdamasi "The New York Times" straipsniu.

Lietuva atkreipia savo Europos sąjungininkų dėmesį į KLR elgesį, tačiau pasipriešinimas Pekinui nėra pigus Lietuvos ekonomikai.

"Geopolitiniame mūšio lauke kova tarp Lietuvos ir Kinijos vargu ar yra sąžininga kova — juk joje maža šalis, kurioje gyvena mažiau nei trys milijonai gyventojų, priešinasi augančiai supervalstybei, turinčiai 1,4 mlrd", — rašo NYT žurnalistas Endriu Higinsas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė neturi savo tankų ir orlaivių, o šalies ekonomika pagal apimtis yra 270 kartų mažesnė už kinų.

"Tačiau Lietuvai netikėtai pavyko įrodyti, kad supervalstybių — ypač tokių kaip Kinija, kurios diplomatai atrodo pasiryžę priversti kitas šalis žaisti pagal Pekino taisykles — problemas sugeba sukurti net mažos valstybės", — sakė žurnalistas.

Pasak jo, Vilnius, kuris praktiškai neprekiauja su KLR, sugebėjo "sukelti nemažai triukšmo", kad atkreiptų Europos dėmesį į šią situaciją. Higgins teigimu, jei kitos ES šalys paseks Lietuvos pavyzdžiu, Kinijos padėtis pablogės.

Straipsnyje cituojama Kinijos politologo Wu Qiano nuomonė, kad Lietuva yra reikšminga Kinijai, nes tai tranzitinis koridorius traukiniams, gabenantiems Kinijos prekes į Europą. Be to, Kinija "mato Lietuvą kaip muziejų, kuris padės jai apsisaugoti nuo sovietinio scenarijaus žlugimo".

Kinija pastaruoju metu nuolat didina spaudimą Vilniui. Nors KLR valdžios institucijos susilaikė nuo oficialių sankcijų, jos vis dėlto apsunkino biurokratines procedūras Lietuvos eksportuotojams, todėl prarado galimybę parduoti savo prekes Kinijai. Be to, dešimtys pramonės įmonių, priklausančių nuo Kinijos prekių pristatymo, gavo pranešimą, kad gali kilti problemų pristatant užsakymus laiku. Kaip priežastis buvo nurodyta situacija energetikos rinkoje.

Šiemet Lietuva oficialiai pasitraukė iš KLR organizuoto bendradarbiavimo "17+1" formato, kuris buvo skirtas abipusiai naudingų santykių tarp Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių kūrimui. Lietuvoje teigiama, kad Kinija esą neįvykdė savo ekonominių ir investicinių pažadų.

Rugpjūtį tarp Lietuvos ir Kinijos kilo diplomatinis skandalas dėl Vilniaus sprendimo atidaryti šalyje Taivano atstovybę. Pekinas paskelbė atšaukiantis savo ambasadorių iš Lietuvos ir paragino Vilnių žengti tą patį žingsnį. Vilnius atšaukė savo diplomatinės atstovybės vadovą nuo rugsėjo 4 dienos.

Kaip buvo pabrėžta Pekine, Lietuva savo žingsniu Taivano atžvilgiu pažeidžia "vieningos Kinijos" principą, kuris yra pagrindinis Kinijos ir kitų šalių santykiuose.