Žiema bus sunki: generolas Šaltis nugali Gretą Thunberg

Kiekvieną žiemą žalioji darbotvarkė susiduria su realybe: temperatūra nukrenta žemiau nulio, ateina šalčiai ir paaiškėja, kad bute šalta, o benzino, elektros, maisto produktų kainos išaugo

Abejinga gamta pateikė nemalonią staigmeną visų šalių ekologiniams kariams. Vasara Arktyje prasidėjo su pavėlavimu, žemas slėgis neleido tekėti šiltoms oro masėms. O čia klastingas Arkties ledas pasielgė pagal fizikos įstatymus, visiškai sukompromitavęs visuotinio atšilimo darbotvarkę. Jis nepradėjo tirpti, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.

Šiandien ledyno plotas yra 4,81 milijono kvadratinių kilometrų. Tai trečdaliu daugiau nei, pavyzdžiui, 2012 metais.

Maža tai. Motina gamta paruošė mums dar vieną staigmeną. Po rudens — tai, žinoma, šokiruojantis spoileris žmonėms elfams —pas mus ateis žiema. Didelis ledo kiekis aplink Šiaurės ašigalį veiks kaip šaldytuvas visam pusrutuliui. Didžiulės oro masės plūdės per planetą, atvėsindamos Eurazijos ir Šiaurės Amerikos atmosferą. Tai yra — dar vienas spoileris — žiemą bus šalta.

Visa tai mūsų laikais skamba kaip kažkokia iškrypusi erezija. Kokia ten žiema? Ekologiški kariai ir milijonai prie jų prisijungusių žmonių elfų jau seniai gyvena amžinoje vasaroje, jie visą dieną šoka ratelį, pasistiprina sojos nektaru ir kokosų ambrozija, sutemus eina miegoti ir nesupranta, kas yra elektra ir kaip ji sukuriama grakščių vėjo malūnų su baltais ašmenimis pagalba.

Ratelio šokiams vadovauja gražuolė Greta Thunberg. Ji ragina jaunus ekologinius karius neiti į mokyklą, o vietoj to rengti "klimato streikus", tai yra, visa klase bėgti iš pamokų ir tusintis aikštėse. Ji liepė visai žmonijai nesimaudyti duše, nevalgyti mėsos, neskraidyti lėktuvais, nekeliauti automobiliais ir skubiai paskersti visas karves.

Jos pasekėjai žengė kitą logišką žingsnį ir rimtai ragina mus nustoti daugintis. Vaikas, matai, teršia gamtą. Jo anglies pėdsakas — 58,6 tonos anglies dioksido kasmet, ar tai lengva? O juk dar ten sauskelniai, vaikų maisto stiklainiai. Ir apskritai: vaikų gimdymas — tai fu.

Aš vis dar laukiu, kas žengs kitą žingsnį, atliks, taip sakant, išvadą ir nuves žaliąją darbotvarkę iki jos logiškos pabaigos, pasiūlęs visai žmonijai nusižudyti. Na, iš tikrųjų: kiekvieną sekundę mes kaip prakeikti iškvepiame anglies dioksidą. Na, atėjo laikas ką nors padaryti su tuo.

Tačiau kiekvieną žiemą žalioji darbotvarkė susiduria su realybe. Gyvsidabris senuose neekologiškuose termometruose nukrenta žemiau nulio, į savo teises įžengia generolas Šaltis — ir čia paaiškėja, kad bute šalta, benzinas pabrango, sąskaita už elektrą siekia šimtus eurų per mėnesį, o kainos artimiausioje kavinėje staiga šoktelėjo pusantro karto.

Žmonės elfai supranta, kad tarp visų šių įvykių yra tam tikras ryšys, tačiau nesupranta koks. Jiems belieka tik įnirtingai atlikti savo religijos ritualus ir dar kruopščiau rūšiuoti šiukšles. Įjungti dušą minutei, elektrinį židinį — pusvalandžiui, eiti miegoti su kojinėmis, megztiniais ir kepurėmis ir įtikinėti save, kad visa tai daroma dėl motinos gamtos.

Negeras Arkties ledo elgesys mums primena apie tikrąją motinos gamtos galią ir verčia užduoti įvairių nemalonių klausimų. Pagrindinis iš jų — ar žmonių poveikis Žemės ekosferai nėra perdėtas? Juk mūsų planeta gyvuoja keturis su puse milijardo metų. Per šitą laiką gyvenimas čia vystėsi ir gana sėkmingai evoliucionavo, kaip rezultatas atsirado Homo sapiens su jo tikėjimu Greta Thunberg ir rožiniais poniais.

Kažkokį minimalų poveikį planetos atmosferai žmonija pradėjo daryti tik prieš dešimtmečius. Bet visos šiluminės jėgainės planetoje išmeta mažesnį CO2 kiekį nei įprasti ugnikalniai. Щ Rusijos taiga sugeria šį CO2 taip pat pramoniniu mastu, neprieinamu jokioms gamykloms.

Tai, beje, daro Rusiją absoliučia pasauline deguonies donore. Jei visuotinį atšilimą iš tikrųjų sukelia anglies dioksido išmetimas, tai Rusijos gamta su juo kovoja geriau nei kas nors kitas planetoje. Rusijai už tai turėtų išrašyti premijas iš JT, o ne apmokestinti anglies dioksido mokesčiu.

Tikslūs temperatūros matavimai Žemėje sistemingai atliekami šiek tiek daugiau nei šimtmetį — pagal mūsų planetos laiko mastus tai nieko. Iš istorijos puikiai žinoma, kad XIV-XIX amžiuje mūsų protėviai ramiai išgyveno "mažąjį ledynmetį" — tada geri londoniečiai žiemą čiuožė ant užšalusios Temzės. O prieš jį buvo viduramžių "visuotinis atšilimas" — kai Grenlandija buvo žalia sala su švelniu klimatu, kurioje ramiai gyveno žmonės ir augo grūdinės kultūros.

Manoma, kad šiandien atmosferoje yra per daug anglies dioksido. Tačiau Potsdamo universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad plioceno laikotarpiu (tai yra prieš 2,6–3,3 mln. metų) CO2 lygis buvo lygiai toks pat. Tačiau kai anglies dioksido tapo mažiau, prasidėjo ledynmetis.

Nepriklausomi mokslininkai mano, kad pasauliniai temperatūros svyravimai pirmiausia yra susiję su Saulės aktyvumu. Vien tik ji gali turėti įtakos Žemės ekosferai, įskaitant ledynų tirpimui.

Ne faktas, kad visuotinis atšilimas tikrai egzistuoja. Ne faktas, kad jis yra stabilus. Rusijos mokslų akademijos akademikas okeanologas Genadijus Matišovas mano, kad, pavyzdžiui, netrukus sulauksime dar vieno "mažojo ledynmečio".

Visa tai būtų įdomu aptarti. Planeta iš tikrųjų yra mūsų bendri namai, ir būtų naudinga suprasti, ką iš tikrųjų galime jai padaryti. Juk žaliojoje darbotvarkėje, neabejotinai, yra racionalus grūdas. Yra prasmė rūšiuoti atliekas ir jas teisingai itilizuoti. Rusijai nepaprastai svarbu sumažinti kenksmingų pramonės įmonių išmetamų teršalų kiekį, tai labai pagerintų šalies žmonių sveikatą. Jau seniai reikia nustoti beprasmiškai švaistyti vandenį ir šilumą — prisiminkite, juk to ragino daryti dar Sovietų Sąjungoje.

Visi šie klausimai nusipelno gyvos ir suinteresuotos diskusijos. Ginčo, kuriame gali gimti tiesa. Liūdna tai, kad bet kokios diskusijos šioje srityje yra praktiškai draudžiamos.

Gretos Thunberg draugai tapo tikra mūsų laikų inkvizicija. Be to, praeities inkvizitoriai galėtų tik pavydėti jų informacijos lauko kontrolės. Beveik bet kokia žiniasklaida, bet kokia skaitmeninė platforma mums pririša žalią darbotvarkę. Nuvesta iki absurdo, ji grasina tapti nauja mūsų dienų sektantiška religija.

Ta pati istorija su Arkties ledu, kuris nepanorėjo tirpti, jau buvo išvalyta iš visų paieškos sistemų. Jei pabandysite ją surasti, būkite pasirengę naršyti dešimtis interneto puslapių, kuriuose tvyro nuolatinė panika: ledai tirpsta, ponai prisiekusieji!

Net keista prisiminti, kad prieš kelerius metus daugeliui žiniasklaidos priemonių pavyko išsaugoti nepriklausomybę žaliais klausimais. Pavyzdžiui, britų dienraštis "Daily Mail" skelbė išdykėliškus meteorologų, kurie daugelį metų padidino temperatūros duomenis, kad užtikrintų sau dotacijas "atšilimui", demaskavimus.

Taip pat buvo juokinga istorija apie britų mokslininką, kurio duomenimis buvo sudarytas siaubingas artėjančio visuotinio atšilimo grafikas "ledo ritulio lazdos pavidalu". "Lazda" buvo demonstruojama pasaulio lyderiams klimato viršūnių susitikimuose. Tada mokslininkas buvo paprašytas pateikti šiuos duomenis. Ir tada paaiškėjo, kad jis jų neteko. Visus. Tiesiog savo biure, tarp aplankų ir popieriaus lapų. Nuo to laiko jie nebuvo rasti.

Tačiau šiandien žaliosios darbotvarkės ėmėsi pasaulinis finansų elitas. Visi šie skubiai išgalvoti išmetimai ir kvotos tapo biržos prekybos objektu, o šiam reikalui visas informacijos laukas buvo tiesiog užcementuotas. Dabar kiekvienas save gerbiantis laikraštis turi "žalią" skiltį. Aplinkosauginis sąmoningumas tapo kiekvieno išsilavinusio piliečio dalimi.

Pagrindiniai planetos informaciniai ištekliai nenuilstamai varo į lanksčias mūsų amžininkų smegenis veganizmo tendenciją, atsisakymą vartoti ir atsisakymą gimdyti vaikus. Ekologinė religija numato, kad tokiu būdu tausojame gamtą. Bet iš tikrųjų mes tik kimšame pasaulio finansų spekuliantų kišenes.

Beprotiškos šildymo, elektros, maisto kainos — štai ir viskas, ką žalioji darbotvarkė atneša masėms. Na, ir dar viena priežastis pulti Rusiją. Anglų laikraščiai jau seniai vadina bet kokį atšalimą "rusišku ciklonu" arba "Sibiro šalčiu". Ar Arkties ledynas — taip pat rusai?

Teisingu atsakymu į tai taptų sugrįžimas prie tikrosios žaliosios darbotvarkės esmės. Iš tikrųjų ji skirta gelbėti žmonių ir gamtos sveikatą. Tačiau toje versijoje, kuri dabar praktikuojama Europoje, ji tik prisideda prie keleto finansinių spekuliantų praturtėjimo. Jie gauna trilijonus dolerių, paprasti žmonės — alkį ir šaltį. Reikia skubiai su šituo ką nors padaryti. Atėjo laikas susigrąžinti šią žemę sau.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija