Kas antras Lietuvos gyventojas nepritaria galimybių pasui

Be to, dabartinės tendencijos rodo gyventojų netikėjimą kaukių nauda ir formalų požiūrį į šį reikalavimą

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Lietuvos gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Apie tai praneša Sveikatos teisės institutas (STI).

Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc.

Didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (54 proc.). Tuo tarpu vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritaria 61 proc., galimam ligos išmokų nemokėjimui nepasiskiepijusiems asmenims nepritaria 72 proc., jiems taikytiniems ribojimams dirbti ar studijuoti atitinkamai nepritaria 74 proc. ir 68 proc..

"65 proc. respondentų teigia, kad su virusu reikėtų išmokti gyventi be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų, o 21 proc. siūlo taikyti griežtus ribojimus", — rodo tyrimas.

Sociodemografiniai rodikliai, tokie kaip lytis, amžius, išsilavinimas, socialinė padėtis, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos ir gyvenamoji vieta daugeliu atvejų neturėjo lemiamos įtakos daugiau ar mažiau kritiškam gyventojų požiūriui į šiuo metu Lietuvoje pandemijos valdymui taikomas ar planuotas taikyti priemones.

Sociologės dr. Živilės Advilonienės teigimu, visuomenėje galimybių pasas vertinamas kaip perteklinė priemonė, piliečių pasirinkimo teisę ir laisvę sveikatos, o atskirais atvejais – ir sąžinės laisvės srityse daugiau ar mažiau priverstinai ribojantis pandemijos valdymo įrankis.

Farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno teigimu, dabartinės tendencijos rodo netikėjimą kaukių nauda ir formalų požiūrį į šį reikalavimą. Pasak jo, praeitą žiemą daugiausiai perteklinių mirčių mūsų regione fiksuota valstybėse, kuriose kaukės lauke buvo privalomos.

"Š. m. vasarį atsisakius kaukių dėvėjimo lauke reikalavimo, koronaviruso reprodukcijos rodiklis (antrinių užsikrėtimų skaičius) pradėjo mažėti, o spalio pradžioje sugriežtinus kaukių prievolę – nepasikeitė, t. y. užsikrėtimo atvejų ir toliau daugėja kaip daugėjo iki tol. Tinkamai dėvimos vienkartinės kaukės tam tikrais atvejais galėtų sumažinti užsikrėtimo riziką, tačiau dažnesniu atveju yra dėvimos ydingai ir dėl to tampa kovos su virusu imitacija", – teigė mokslininkas.

Gydytoja prof. dr. Dalia Regina Railaitė atkreipė dėmesį, kad trečdalis apklaustųjų mano, jog pasiskiepijusieji negali platinti COVID-19.

"Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje atvejų skaičius toks didelis ir nuolat auga. Net jei paskiepytieji serga lengviau, virusą jie platina panašiai. Įsitikinę, kad yra saugūs ir nepavojingi kitiems, paskiepyti sergantys asmenys laisvai perduoda virusą savo aplinkoje tiek vakcinuotiems, tiek nevakcinuotiems žmonėms. Ši klaidinga nuostata gali būti labai svarbi tolesniam COVID-19 plitimui visuomenėje ir ji yra tiesioginė neteisingo visuomenės informavimo pasekmė", – pabrėžė Railaitė.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje žymiai padaugėjo COVID-19 atvejų. Per visą pandemijos laikotarpį respublikoje užregistruotas 355 061 COVID-19 atvejis, pasveiko 320 066 žmonės. Bendras pandemijos aukų skaičius Lietuvoje per visą laiką siekia 5 282.