Siekia gąsdinti katastrofa: Lietuvoje skundžiamasi dėl "dezinformacijos"

Palyginti su rugpjūčio mėnesiu, bendras kibernetinių incidentų skaičius sumažėjo, tačiau rugsėjį padidėjo informacijos apie energetiką ir ekonomiką srautas

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Per pastarąjį mėnesį Lietuvos kariuomenės analitikai iš viso nustatė 405 atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų. Apie tai pranešė respublikos kariuomenės spaudos tarnyba.

Palyginti su šių metų rugpjūčiu, bendras tokių incidentų skaičius sumažėjo — paskutinį vasaros mėnesį iš viso buvo užfiksuoti 433 atvejai.

Rugsėjo mėnesį taip pat užfiksuotas padidėjęs Kinijos šaltinių dėmesys Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimams. Lietuvos kariuomenės teigimu, tai sietina su sprendimu Vilniuje atidaryti Taivano prekybos atstovybę, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro atliktu tyrimu dėl Kinijos gamintojų išmaniųjų įrenginių saugumo bei Lietuvos pozicija dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje.

Lietuvos kariuomenės duomenimis, didžiausias "neigiamos informacijos" kiekis apėmė temas, susijusias su Lietuvos gynyba. Taip yra dėl aktyviosios Rusijos ir Baltarusijos pratybų "Vakarai-2021", vykusių rugsėjo 10–16 dienomis, fazės.

"Šiuo laikotarpiu vykdyta priešiška komunikacija buvo nukreipta prieš NATO ir Lietuvos bei kitų Baltijos šalių ir Lenkijos narystę Aljanse. "Zapad 2021" pratybų kontekste NATO įvardinta teroristine organizacija, kuri neva savo agresyviais veiksmais provokuoja Rusiją ir Baltarusiją bei kelia šioms valstybėms karinę grėsmę", — sakoma pranešime.

Taip pat buvo pasakyta, kad NATO yra pasenusi, nereikalinga organizacija, neatitinkanti šių dienų aktualijų. Lietuva ir Baltijos šalys kaltintos "isterikavimu" minėtų pratybų metu ir europiečių gąsdinimu, pažymėjo Lietuvos kariuomenė.

Be to, "priešiškos informacinės veiklos aktyvumą" neva sukėlė valstybės sienos pažeidimo tema. Lietuvos vykdoma užsienio politika buvo įvardinta kaip tariama nelegalios migracijos priežastis. Taip pat "dezinformacijos šaltiniai" rašė, kad Lietuvos institucijos pažeidžia žmogaus teises, o Vilniaus ir Varšuvos pareiškimai apie tai, kad Baltarusija vykdo "hibridinį karą", yra absurdiški.

Lietuvos kariuomenė pareiškė, kad taip pat aktyviai buvo eskaluotos ir Lietuvos tarpvalstybinių ryšių su Baltarusija bei Rusija temos.

Savo ruožtu, su Kremliaus režimu susijusiuose informaciniuose šaltiniuose Lietuva kaltinta rusofobiškumu.

"Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas dėl pilietinių teisių suvaržymo sąlygomis vykusių rinkimų į Rusijos Dūmą bei Andriaus Kubiliaus parengta Europos Parlamento ataskaita dėl ES ir Rusijos santykių taip pat sulaukė priešiškos Rusijos pareigūnų reakcijos", — sakoma pranešime.

Teigta, jog Baltijos šalyse yra vykdoma antirusiška politika ir neva sistemingai pažeidžiamos žmogaus teisės, ypač etniniu pagrindu.

Palyginti su ankstesniais mėnesiais, rugsėjį padidėjo informacijos apie energetiką ir ekonomiką srautas (nuo 9,24 proc. rugpjūčio mėn. iki 15,06 proc. rugsėjo mėn.). Tačiau dezinformacijos ir neigiamos informacinės veiklos taikiniai išliko tie patys — Lietuvos pozicija dėl Astravo AE, siekis atsijungti nuo BRELL elektros sistemos (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), "Rail Baltica" geležinkelio projektas ir SGD terminalas "Independence".

"Siekta gąsdinti šalies žmones, jog Lietuvai atsisakius pirkti elektros energiją iš Baltarusijos, išaugs elektros ir dujų kainos, o atsijungimas nuo sovietinės BRELL sistemos taps ekonomine katastrofa", — pareiškė Lietuvos kariuomenė.

Lietuvos valstybinėse institucijose neretai pranešama apie įvairias kibernetines atakas. Dažniausiai jos priskiriamos "Rusijos programišiams" arba užsimenama, kad jas įvykdė "nedraugiškos šalys", nors įrodymų nerasta.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad Vakarų partnerių kaltinimai nepagrįsti.

Be to, Baltijos šalių valdžios nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidos darbui. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Vilniaus, Rygos ir Talino veiksmuose aiškiai matomi koordinavimo požymiai, o žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi.