Bėgius teks parduoti: kas laukia Lietuvos, jei bus prarasti "Belaruskalij" kroviniai

Krovinių apimtis jau sumažėjo, o ekonominės sankcijos Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimui dar nepradėjo veikti visa jėga, pareiškė ekspertas

VILNIUS, spalio 20 – Sputnik. Jei gruodį Lietuva sustabdys "Belaruskalij" produktų perkrovimą, jai, galbūt, teks parduoti geležinkelio nuosavybę per varžytynes, kaip tai daro Latvija. Apie tai rašo RuBaltic.ru ekspertas Aleksejus Iljaševičius.

Sausio–rugsėjo mėnesiais krovinių vežimo geležinkeliais apimtis respublikoje sumažėjo aštuoniais procentais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Anksčiau Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdančios įmonės "LTG Infra" valdyba nusprendė laikinai sustabdyti antrojo geležinkelio kelio statybas ruože Plungė–Šateikiai. Statybų kaina — apie 60 milijonų eurų. Bendrovė teigė, kad geopolitinė situacija, susijusi su Europos Sąjungos ir JAV Baltarusijai taikytomis sankcijomis, verčia bendrovę persvarstyti kai kurių projektų investicinę grąžą.

"Krovinių apimtis jau sumažėjo, nors ekonominės sankcijos Lukašenkos režimui dar nepradėjo veikti visa jėga. Pagrindinis smūgis laukia Lietuvos gruodžio mėnesį, kai baigsis JAV Iždo departamento licencija užbaigti sandorius, susijusius su "Belaruskalij" (ir bendrovėmis, kur jam priklauso ne mažiau kaip 50 procentų akcijų)", — rašo ekspertas.

Tuo tarpu, pastebimai sumažėjus krovinių srautui, "LTG Infra" ir toliau investuoja į "Rail Baltica" projektą, kuris nežada jokios finansinės naudos Lietuvai, pastebi Iljaševičius.

"Tranzitiniai kroviniai nevažiuos nauja atšaka — niekas to ir nesitiki. Juk tranzitas per Baltijos šalis tradiciškai vyksta iš rytų į vakarus (arba priešinga kryptimi, bet ne maršrutu Helsinkis–Talinas–Ryga–Vilnius–Varšuva)", – rašo jis.

Latvijoje situacija dar blogesnė – šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Latvijos geležinkeliu gabenamų prekių kiekis sumažėjo 11,8 proc. Perkrovimas uostuose per tą patį laikotarpį sumažėjo devyniais procentais, o Rygos jūrų uostas neteko 13 proc. krovinių. Kaip pažymėjo Iljaševičius, nuosmukis pastebimas beveik visur, išskyrus medieną, grūdus ir metalo laužą.

Be to, Rygos laisvojo uosto valdyba nusprendė išsinuomoti žemės sklypą Rusų saloje su statybos teise. Už prieplauką su gretima teritorija uosto vadovybė planuoja gauti ne mažiau kaip 303 tūkst. eurų, o už 20,5 ha žemės sklypą – 444,7 tūkst. eurų.

"Rygos jūrų uostas eina pramintu keliu: Latvijos geležinkelis jau seniai parduoda savo turtą per varžytynes. Parduoda nuo dyzelinių lokomotyvų iki traktorių ir sovietinių motociklų. Jei Lietuva atsisakys perkrauti "Belaruskalij" produkciją, jai taip pat teks tai patirti", — sako Iljaševičius.

Lietuvos ir Latvijos geležinkelių darbuotojai atsisako investicinių projektų, ieško naujų krovinių siuntėjų Ukrainoje, siekia konkuruoti su kelių transportu. Ekspertas neatmetė, kad netrukus jie demonstruos "Baltijos vienybę" rengdami bendrus aukcionus.

Lietuva praranda tranzitą

Dėl smarkiai pablogėjusių Baltarusijos ir Vakarų šalių santykių, ES įvedė Minskui sankcijas. Šiuo atžvilgiu Baltarusija ketina padidinti transporto pajėgumus į Rusijos uostus šiaurės vakarų kryptimi.

Lietuva jau prarado Baltarusijos naftos produktų tranzitą. Baltarusijos kalio trąšų, kurių gamintojams buvo taikomos JAV sankcijos prieš Minską, eksportas per Lietuvą sustos šių metų gruodį. Savo ruožtu Minskas, pateikdamas produktus eksportui, bus pasiruošęs perkrauti kalio trąšas per Rusijos Federacijos jūrų uostus.

Anksčiau pranešta, kad krovinių gabenimo bendrovė "LTG Cargo" dėl baltarusiškų trąšų išvykimo iš Klaipėdos uosto gali prarasti 60 milijonų eurų per metus. Bendrovės vadovas Egidijus Lazauskas pareiškė, kad Baltarusijos trąšų gamintojas "Belaruskalij" yra stambus klientas, o artėjant ES ir JAV sankcijoms prieš Minską yra didelė rizika prarasti šiuos krovinius. Lietuvos įmonė aktyviai ieško naujų rinkų, kad kompensuotų galimus nuostolius.

Daugelis ekspertų jau pastebėjo, kad sankcijos, turinčios įtakos Klaipėdos uosto veiklai, pakenks Lietuvos ekonomikai, tačiau Lietuvos valdžia nenori to pripažinti.