Moravieckis pažadėjo apsaugoti šalį nuo "trečiojo pasaulinio karo" su ES

Lenkijos ministras pirmininkas Moravieckis pažadėjo ginti šalį, jei ES pradės "trečiąjį pasaulinį karą"

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lenkijos premjeras Mateušas Moravieckis pažadėjo ginti Varšuvos poziciją tuo atveju, jei Briuselis pradėtų "trečiąjį pasaulinį karą", atimdamas iš šalies žadėtas lėšas, praneša "Financial Times".

Dėl teisinės valstybės krizės Lenkijoje iškilo pavojus netekti ES lėšų. Neseniai Lenkijos Konstitucinis Teismas patvirtino respublikos Konstitucijos pranašumą prieš Europos Sąjungos teisės aktus. Dėl konflikto Briuselis jau atidėjo 36 milijardų eurų skyrimą Lenkijai COVID-19 ekonominėms pasekmėms šalinti. Kelios valstybės Sąjungos narės paragino imtis papildomų priemonių, kurios galėtų panaikinti dešimčių milijardų eurų, kuriuos ES kasmet sumoka Varšuvai, skyrimą.

"Kas bus, jei Europos Komisija pradės trečiąjį pasaulinį karą? Jei ji pradės trečiąjį pasaulinį karą, mes ginsime savo teises bet kokiu ginklu, kurį tik turime savo žinioje", — laikraštis citavo premjerą.

Moravieckis pridūrė, kad bet kokie veiksmai, kuriais siekiama sumažinti finansavimą, bus sutikti griežtomis atsakomosiomis priemonėmis.

Anksčiau, spalio 19 dieną, premjeras sakė, kad Lenkija iki metų pabaigos likviduos Aukščiausiojo Teismo drausmės kolegiją, kurią Europos teismas paskelbė neteisėta. Pasak laikraščio, šiuo žingsniu siekiama sušvelninti įtampą užsitęsusiame ginče, kuris sukėlė Lenkijos pasitraukimo iš ES grėsmę.

ES valstybių narių vadovai 2020 metų gruodį Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime susitarė dėl daugiamečio ES finansinio plano ir Europos ekonomikos atkūrimo fondo, kuriuos anksčiau blokavo Lenkija ir Vengrija. Lenkijos ir Vengrijos teiginiai buvo susiję su kitų šalių ketinimu susieti pinigų skyrimą iš ES biudžeto su teisės viršenybe atskirose šalyse. 2020 metų liepos mėnesį ES lyderiai susitarė dėl 750 milijardų eurų paketo, skirto finansuoti Europos, kurios ekonomika smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos, atsigavimą. Šis skubios pagalbos paketas yra susietas su 1,08 trilijonų eurų ES daugiamečiu finansiniu planu ir apima galimybę teikti lengvatines paskolas ir subsidijas Sąjungos šalims.

Vakarų ir Šiaurės Europos šalys reikalavo įvesti "sąlyginį mechanizmą", kuris užtikrintų, kad visos Europos lėšas gaunančios valstybės laikytųsi Europos Sąjungos vertybių ir normų ir kad ES turėtų mechanizmą sustabdyti tokį finansavimą, jei nukrypstama nuo normų. "Sąlyginis mechanizmas" buvo įvestas atsižvelgiant į daugelį metų trukusius ES nesutarimus, visų pirma dėl Lenkijos ir Vengrijos valdžios institucijų veiksmų, kuriuos Vakarų Europos šalys kritikuoja dėl politikos neatitikimo teisės viršenybės principams.