Astronomai atskleidė galaktikų mirties paslaptį

Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant pirmąjį didelės skiriamosios gebos molekulinių dujų tyrimą kosminių stebėjimų istorijoje

VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Čilės Atakamos dykumoje esančiame radijo teleskopų ALMA komplekse dirbantys mokslininkai baigė didžiausią Mergelės galaktikų sankaupos tyrimą. Išanalizavę anglies monoksido pasiskirstymą 51 galaktikoje ir aplink ją, mokslininkai nustatė, kad ekstremali aplinka gali nužudyti galaktikas, ištraukdama žvaigždžių formavimuisi reikalingas dujas. Straipsnis buvo parengtas publikavimui "Astrophysical Journal Supplement Series" ir paskelbtas arXiv.org išankstinio spausdinimo serveryje.

Tyrimas buvo atliktas įgyvendinant projektą VERTICO — pirmąjį didelės skiriamosios gebos molekulinių dujų tyrimą kosminių stebėjimų istorijoje, kuris buvo atliktas Mergelės galaktikų sankaupoje — kosminiame klasteryje, kuriame yra nuo 1300 iki 2000 galaktikų. Astronomai ypatingą dėmesį skyrė klasterio aplinkai, būtent anglies monoksido buvimui joje.

Rezultatų analizė leido mums atsakyti į seniai iškilusį astrofizikos klausimą apie tai, kas žudo galaktikas. Paaiškėjo, kad prasiskverbdami pro aplinkinę karštą plazmą, jos praranda dujas, kurios yra būtinos žvaigždžių formavimosi procesui. Ekstremali aplinka prasiskverbia toli į vidų ir ištraukia jų molekulines dujas — kurą, reikalingą naujoms žvaigždėms sukurti ir galaktikoms išlaikyti.

"Žinome, kad galaktikos nyksta dėl savo aplinkos, bet norėjome žinoti kodėl, — Nacionalinės radijo astronomijos observatorijos (NRAO) pranešime spaudai sakė tyrimų direktorius Toby Brown’as, Kanados nacionalinės tyrimų tarybos narys. — VERTICO geriau nei bet kada anksčiau atskleidžia, kokie fiziniai procesai veikia molekulines dujas ir kaip jie lemia galaktikos gyvybę ir mirtį.

"Galaktikos ekstremaliausiomis sąlygomis labai kenčia, praranda dujų rezervuarus ir galiausiai nebegali formuoti žvaigždes. Galaktikai tai prilygsta mirčiai", — tęsia tyrimo autorė dr. Claudia Lagos iš Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro (ICRAR) Australijoje. — VERTICO suteikia mums precedento neturinčią galimybę stebėti, kaip elgiasi molekulinės dujos, todėl galime diagnozuoti, kas žudo šias galaktikas".

VERTICO projekto rezultatai rodo, kad aplinka skverbiasi toli į galaktikas, sutrikdo ir trikdo jų molekulines dujas, daro įtaką žvaigždžių formavimuisi ir galaktikos dujų diskų struktūrai. Autoriai daro išvadą, kad galaktikos gebėjimas formuoti žvaigždes priklauso nuo to, kur ji yra visatoje ir kaip ji sąveikauja su aplinka.

"Su VERTICO tyrėme 51 Mergelės sankaupos galaktikų dujų rezervuarą. Mums pavyko sukurti išsamiausią kada nors stebėtą dujų pasiskirstymo galaktikų sankaupos žemėlapį. Šie vaizdai atspindi trūkstamas galvosūkio dalis apie tai, kaip aplinka veikia dujų, ypač tankių ir šaltų dujų, pasiskirstymą galaktikose, taigi ir jų gebėjimą formuoti žvaigždes", — aiškina Lagos.

Iš daugybės skirtingų aplinkų visatoje Mergelės sankaupa yra viena masyviausių, karščiausių ir ekstremaliausių, todėl ji ypač įdomi galaktikų evoliuciją tyrinėjantiems mokslininkams. Be to, ji yra gana arti mūsų ir ją patogu stebėti. Sankaupa yra septynių milijonų šviesmečių skersmens, o joje yra tūkstančiai galaktikų, plaukiančių per perkaitintą plazmą iki kelių milijonų kilometrų per valandą greičiu. Ši aplinka tokia ekstremali ir nesvetinga, kad pro ją skrendančiose galaktikose gali sustoti žvaigždžių formavimosi procesai, o pati galaktika gali išnykti.