Mauricas pasisakė apie migrantų priėmimo ir integravimo strategiją

Jo nuomone, norint suvokti neteisėtos migracijos potencialą reikia atkreipti dėmesį į gimusių vaikų skaičių šalyse, iš kurių į ES atvyksta daugiausiai neteisėtų migrantų: Sirijoje, Afganistane, Irake, Pakistane ir Nigerijoje.

VILNIUS, lapkričio 8 — Sputnik. "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pareiškė pateikė gimstamumo pavyzdį šalyse, iš kurių atvyksta migrantai ir teigia, kad Lietuva negali integruoti tokio atvykstančiųjų skaičiaus. Apie tai jis rašo savo Facebook paskyroje.

"Proteste dėl Lietuvos migracijos politikos buvo išsakyta mintis, kad "Šiandien išmetame krūvas pinigų į apgręžimo politiką, stovyklų statymą, į atgrasymą, vietoj to, kad priimtume tuos žmones ir integruotume" — galbūt priėmimo ir integravimo strategija ir būtų svarstytina, jei Lietuvoje gyventų 3 milijardai gyventojų, o potencialių migrantų skaičius būtų 3 milijonai, bet kadangi yra atvirkščiai, tai tokia strategija, švelniai tariant, nebūtų labai perspektyvi", — rašo jis.

Jo teigimu, norint suvokti neteisėtos migracijos potencialą užtenka pasižiūrėti į gimusių vaikų skaičių šalyse, iš kurių į ES atvyksta daugiausiai neteisėtų migrantų: Sirijoje, Afganistane, Irake, Pakistane ir Nigerijoje.

Pastarojoje per metus gimsta du kartus daugiau vaikų nei visose Europos Sąjungoje šalyse kartu sudėjus ir 300 kartų daugiau nei Lietuvoje. Pakistane gimsta ~250 kartų daugiau vaikų nei Lietuvoje, o Irake ir Afganistane apytikriai 50 kartų.

"Mano vertinimu, Lietuva pasirinko tinkamą neteisėtos migracijos politikos kryptį kuria, tikėkimės, paseks ir daugiau ES šalių (Lietuvos poziciją jau palaiko 14 ES šalių**). Ne kartą esu minėjęs, kad Lietuva turėtų semtis įkvėpimo iš Australijos, į kurią šiais metais kol kas nebandė patekti nei vienas neteisėtas migrantas", — teigia ekonomistas.

Jis taip pat pabrėžia, kad tai nereiškia, jog Australija nepriima prieglobsčio prašytojų ir teisėtų migrantų, nes ji priima jų išties nemažai, tačiau kiek, kada ir kokių imigrantų priimti jie sprendžia patys, o ne atiduoda savo imigracijos politiką į autoritarinių režimų ir/ar organizuotų nusikaltėlių rankas.