Revoliucija Baltarusijoje ir konfliktas su Kinija: Kubilius įvardijo Lietuvos tikslus

Pasak Kubiliaus, Lietuvos užsienio politikos kryptis Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu turi labai pragmatinį elementą ir atliepia šalies nacionalinio saugumo interesus

VILNIUS, gruodžio 4 — Sputnik. Lietuvos strateginis tikslas – valdžios pasikeitimas Baltarusijoje per revoliuciją, partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" surengtoje konferencijoje kalbėjo buvęs premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius.

Pasak Kubiliaus, esminis Lietuvos nacionalinio saugumo siekis – tai, kad demokratijos siena Europos žemyne baigtųsi ne trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, o persikeltų toliau į rytus.

"Tai yra mūsų visų interesų alfa ir omega. Nes demokratijos tarpusavyje nekariauja – bent jau taip galima pasakyti iš esmės pažiūrėjus į istoriją. Mums tai yra istorinė pamoka, kad, jeigu neturime normalių kaimynų į rytus, tai dažniausiai nukenčiame mes patys. Todėl mūsų tikslas yra siekti, kad, visų pirma, pati Baltarusija, kad joje demokratijos revoliucija pasiektų pergalę. Įsivaizduokime, kad demokratijos siena eina ne 30 kilometrų nuo Vilniaus, o ties Smolensku, 400 kilometrų nuo Maskvos", — teigė europarlamentaras.

Be to, politikas užstojo Lietuvos užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, kuris sulaukė kritikos dėl esamo užsienio politikos kurso, ypač dėl smarkiai pablogėjusių santykių su Kinija.

Politiko manymu, Lietuvos užsienio politikos kryptis Baltarusijos ir Kinijos atžvilgiu turi labai pragmatinį elementą ir atliepia esminius Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Jo teigimu, Vilniaus politika Taivano atžvilgiu padėjo pritraukti JAV dėmesį.

"Norint iš tikrųjų turėti JAV dėmesį, mūsų santykių su Taivanu stiprinimas yra vienas iš labai protingos politikos instrumentų. Mums Taivanas ir taip rūpi, bet kartu jis duoda ir didžiulį rezultatą", – teigė Kubilius.

Baltarusijoje pernai rugpjūtį vyko prezidento rinkimai, kuriuose Aleksandras Lukašenka laimėjo šeštą kartą, VRK duomenimis, surinkęs 80,1 proc. Antrąją vietą užėmė Svetlana Tichanovskaja. Ji nepripažino rinkimų rezultatų, paragino savo šalininkus taip pat to nedaryti ir išvyko į Lietuvą. Pamažu Tichanovskajos šalininkai paliko šalį, be to, iškart po rinkimų Baltarusijoje prasidėjo protestai.

Vilniaus ir Minsko santykiai pablogėjo po prezidento rinkimų. Kaip teigė Baltarusijos valdžia, Lietuva, Lenkija ir kitos šalys aktyviai kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir bando kontroliuoti opoziciją.