Teismui perduota byla dėl koronaviruso reagentų pirkimo

Buvusiam Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovui Šarūnui Narbutui pateikti kaltinimai sukčiavimu ir piktnaudžiavimu

VILNIUS, gruodžio 28 — Sputnik. Generalinė prokuratūra nagrinėti Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl COVID-19 reagentų pirkimo, praneša prokuratūros spaudos tarnyba.

Įvertinus ikiteisminį tyrimą atlikusių Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinės tyrimų valdybos pareigūnų surinktus duomenis, buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Šarūnas Narbutas kaltinimas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės turtinės naudos ir apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. kovo–liepos mėnesiais, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir tuometinio ministro pirmininko patarėjo žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 testų įsigijimo Vyriausybės vardu, Narbutas derėjosi su reikiamus testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl šių testų įsigijimo kainos. Iš viso buvo susiderėta dėl daugiau kaip 300 000 vnt. COVID-19 testų įsigijimo.

Įtariama, kad susitarus dėl 17 Eur kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą buvo įskaičiuota ir 1 Eur už testą tarpininkavimo atlygis Narbutui. Tyrimo duomenimis, apie šią bendros testo kainos dalį bei vėliau sudarytą galimai fiktyvią komercinio atstovavimo sutartį bei gautą neteisėtą atlygį Narbutas neinformavo tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės ir ministro pirmininko patarėjo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Narbutas galimai tyčia suklaidino testus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovą dėl savo, kaip fizinio asmens statuso, nors iš tiesų buvo Lietuvos atstovas. Byloje turimi duomenys taip pat leidžia įtarti, kad Narbutas siūlė pasirašyti komercinio atstovavimo sutartį, kurioje būtų nurodyta atgalinė jos sudarymo data.

Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, Narbutas įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

Tyrimo metu nustatyta, kad šios neva 2020 m. kovo 1 d. sudarytos sutarties pagrindu, kaip tariamas komisinis atlygis už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, į Narbuto asmeninę bankinę sąskaitą per du kartus buvo pervesti daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

Narbutas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) ir 228 straipsnio 2 dalyje (piktnaudžiavimas).

Sveikatos apsaugos ministerija šiame ikiteisminiame tyrime yra pripažinta civiliniu ieškovu ir pareiškusi 303 360 eurų dydžio civilinį ieškinį.