"Labai užšalę": Rusijos ambasadorius įvertino santykius su Lietuva

Maskva yra pasirengusi dialogui, tačiau santykiams normalizuoti reikia abiejų pusių noro, pabrėžė diplomatas

VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Rusijos santykiai su Lietuva yra "didelio užšalimo" būsenoje. Apie tai interviu "Baltnews.lt" pareiškė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas.

"Kaip ir anksčiau, neveikia visi pagrindiniai dvišalės sąveikos mechanizmai. Nėra reguliarių ryšių tiek mūsų šalių politinės vadovybės lygmeniu, tiek ministerijų ir departamentų lygmeniu. Normalizacijai reikia abiejų pusių noro. Tai tas pats atvejis, kai "tango reikia dviejų", — pasakė diplomatas.

Jis pažymėjo, kad Rusija mato potencialą plėtoti bendradarbiavimą su Lietuva abipusiškai gerbiant vienas kito interesus ir nesikišant į vidaus reikalus. Jis pabrėžė, kad Maskva yra atvira dialogui su partneriais.

"Pažymime, kad Lietuvos visuomenėje jau seniai subrendo poreikis pokyčių į gerąją pusę santykiuose su Rusija. Tam oficialusis Vilnius turėtų atsisakyti dirbtinai aštrinti situaciją, išgalvoti faktais nepagrįstas pasakėčias, taip pat nedraugiškų žingsnių prieš mūsų šalį", — sakė ambasadorius.

Žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje

Isakovas taip pat pakomentavo situaciją su politiniais kaliniais Lietuvoje. Anot jo, Lietuvos teismo sprendimą pratęsti Rusijos kariuomenės atsargos pulkininko Jurijaus Melio įkalinimą dar trejiems metams ambasada vertina kaip atvirą pasityčiojimą iš nekalto žmogaus.

"Mūsų nuomone, Lietuvos teismas aiškiai veikė rusofobijos apimtų valdžios struktūrų naudai, nekreipdamas dėmesio į šiurkščius tarptautinių ir vietinių teisės aktų pažeidimus proceso metu", — pasakė jis.

Ambasada prisidėjo prie to, kad diabetu sergantis Melis būtų aprūpintas reikiamais preparatais. Pasak Isakovo, dabar jo būklė apskritai yra patenkinama. Diplomatai palaiko nuolatinį ryšį su kaliniu ir jo advokatais.

Ambasadorius pažymėjo, kad Lietuvoje vyksta šiurkštūs pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai. Visų pirma, teisės į minties ir žodžio laisvę.

"Rusija nuosekliai atkreipia profilinių tarptautinių organizacijų dėmesį į nepalankią žmogaus teisių situaciją Lietuvoje", — sakė jis.

1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Anot oficialaus Vilniaus, jį neva pradėjo sovietų kariai, tačiau Lietuva iki šiol nepateikė jokių to įrodymų. Per susirėmimus žuvo daugiau nei dešimt žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeista.

Šių metų kovo pabaigoje Apeliacinis teismas pakeitė 16 iš 67 anksčiau teistų nuosprendžius.

Rusijoje "Sausio 13-osios bylos" procesas buvo pavadintas "gėdingu teismu". Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Vilnius savo veiksmais prieštarauja tarptautinės teisės ir logikos normoms.

Migracijos krizė

Rusijos ambasadorius Lietuvoje komentavo Lietuvos pastangas Maskvą paversti geopolitinio konflikto šalimi situacijoje su migracijos krize, kuri kilo prie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos sienų. Anot jo, Lietuva laikosi bendros Vakarų tendencijos — ieškoti "visur esančios Kremliaus rankos".

"Kaltinti Rusiją dėl visų savo bėdų yra akivaizdus silpnumo ir gebėjimo objektyviai vertinti tikrovę praradimo įrodymas. O realybė tokia, kad daugelio Artimųjų Rytų šalių, sunaikintų per Vakarų bandymus "pastatyti ten demokratiją" pagal savo modelius, piliečiai dabar siekia sau sudaryti saugias ir palankias gyvenimo sąlygas, ieško prieglobsčio Europos Sąjungoje", — pasakė jis.

Diplomatas mano, kad tai yra pagrindinė migracijos krizės priežastis. Ambasadoriaus teigimu, šios situacijos sprendimo būdai guli tiesioginio dialogo tarp Baltarusijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos plotmėje.

Lietuvoje pastaruoju metu pastebimas migrantų antplūdis, jie sulaikomi pasienyje su Baltarusija. Situacija ypač paaštrėjo lapkritį.

Vilnius dėl migracijos krizės kaltina Minską, nors jokių to įrodymų nėra. Tuo tarpu Baltarusijos teisėsaugininkai ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos pasieniečiai naudoja jėgą prieš nelegalius imigrantus, tarp jų prieš vaikus bei moteris.

Ekonominė situacija

Ambasadorius pabrėžė, kad Rusija, nepaisant sankcijų, daugelį metų lieka lydere tarp pirmaujančių Lietuvos užsienio prekybos partnerių. Remiantis ekonomistų prognozėmis, šalių tarpusavio prekybos apyvarta viršys 4 mlrd.

"Ar pavyks išlaikyti tolesnį jo augimą kitais metais, kol kas neaišku. Tam įtakos turi daug veiksnių. Tarp jų — kainų svyravimai pasaulio rinkose ir pandemija", — pasakė diplomatas.

Kalbant apie SGD pirkimus, pasak Isakovo, šioje srityje politika vyrauja virš ekonomikos ir sveiko proto.

"Rusiškos dujos — ar tai būtų dujotiekio dujos, ar SGD — vis tiek pigesnės nei tos pačios norvegiškos, amerikietiškos ar bet kokios kitos. Ir jas būtų galima tiekti į Lietuvą didesniais kiekiais ir už prieinamą kainą. <...> Bet, kaip tokiais atvejais pas mums sako: "savininkas — šeimininkas". Patinka mokėti daugiau — tai kiekvieno pasirinkimas. Tiksliau vietos valdžios pasirinkimas", — pasakė jis.

Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų trukusį buvusios respublikos lyderės Dalios Grybauskaitės, kuri žinoma dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos pozicijos, valdymą. Dabartinė šalies vadovybė tęsia tą pačią liniją ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę". Be to, Vilnius atvirai kišasi į kaimyninių valstybių — Rusijos ir Baltarusijos — reikalus, taip pat teikia paramą šių šalių opozicinėms jėgoms, už ką Lietuvą pasmerkė oficialios valdžios atstovai.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, tačiau Vakarų šalys ir toliau pareiškia apie tariamai "agresyvią" Maskvos politiką. Baltijos šalys ir Lenkija "Rusijos grėsmės" pretekstu savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus ir didina išlaidas karinei sferai.