Kylančios kainos, kova dėl kosmoso ir kinai: kas kelia grėsmę ekonomikai 2022 metais

Analitikų teigimų, infliacija gali siekti rekordus, dėl ko teks nukrypti nuo žaliojo kurso, be to, paaštrės konkurencija gynybos sektoriuje

VILNIUS, sausio 10 — Sputnik. 2020 metais pasaulio ekonomika išgyveno blogiausią nuo Antrojo pasaulinio karo metų krizę: žlugo akcijų ir naftos rinkos, rekordiškai auga nedarbas. Kai kuriose šalyse ketvirčio BVP sumažėjo dviženkliai. Praėjusiais metais po truputį prasidėjo atsigavimas. Tačiau naujos grėsmės jau ne už kalnų, rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.

Rekordinė infliacija ir grėsmė rezervinei valiutai

Danijos "Saxo Bank" metinėje apžvalgoje pateikė šokiruojančias ekonomikos prognozes. Analitikai išvardijo įvykius, kurie yra mažai tikėtini, bet gana realūs ir itin pavojingi — kiekvienas iš jų duos stiprų smūgį rinkoms.

Vienas iš scenarijų — infliacijos šuolis Jungtinėse Valstijose. Federalinė rezervų sistema tikisi, kad pagaliau bus užpildyta dešimt milijonų laisvų darbo vietų. Tačiau banko strategai tvirtina, kad situacija darbo rinkoje tam nėra palanki: vieni amerikiečiai dėl krizės išėjo į pensiją anksčiau laiko, kiti nenori grįžti į menkai mokamus darbus.

Problemos energetikos srityje ir darbo jėgos trūkumas lems dviženklį atlyginimų augimą. Dėl to iki 2023 metų infliacija pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pasieks 15 procentų. Federalinė rezervų sistema sugriežtins pinigų ir kreditų politiką, bet su vėlavimu. Todėl akcijų ir kredito rinkos karščiuos.

Kitas kraštutinis scenarijus — konstitucinė krizė po tarpinių rinkimų į Senatą ir Atstovų rūmus. Vienai ar abiem šalims nepritarus rezultatams, naujasis Kongresas negalės pradėti darbo tada, kai turėtų — 2023 metų sausio 3 dieną. Tai ekonomikai gresia itin dideliu nestabilumu, o doleriui — kritimu.

Teks nukrypti nuo žaliojo kurso

Spartėjanti infliacija, augančios žaliavų kainos ir socialinė įtampa privers Europos politikus atidėti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ateitį. Ateinančiais metais tikrai nepavyks apsieiti be naftos ir dujų.

Suprasdami perėjimo prie žaliosios energetikos riziką, politikos formuotojai imsis prieštaringų žingsnių: susilpnins aplinkosaugos apribojimus investicijoms į žalios naftos ir gamtinių dujų gamybą — penkeriais ir dešimčia metų atitinkamai.

Tai padės stabilizuoti energijos rinką ir sumažinti socialinių neramumų tikimybę dėl augančių maisto kainų ir komunalinių paslaugų tarifų.

Kosmoso lenktynės ir Šaltasis karas

Paaštrės konkurencija gynybos sektoriuje.

"Viršgarsinės technologijos tradicinę ir net branduolinę karinę techniką palieka toli už nugaros. 2022 metais prasidės naujos ginklavimosi varžybos, nes nė viena šalis nesutiks atsilikti", — rašo banko analitikai.

Vasarą Kinija išbandė viršgarsinę raketą, kuri žema orbita apskriejo visą planetą ir liko nepastebėta priešraketinės gynybos sistemų. Kaip pažymėjo "Financial Times", tai buvo visiška staigmena Pentagonui ir CŽV. Tačiau Pekinas tvirtina, kad buvo išbandytas ne ginklas, o skrydžiams į kosmosą skirta raketa.

Bet akivaizdu, kad viršgarsis ir kosmosas yra papildoma JAV ir Kinijos konkurencijos priežastis, pažymi "Saxo Bank". Į lenktynes ​​įsitraukia ir kiti stambūs žaidėjai, turintys pažangias technologijas: Rusija, Indija, Izraelis ir ES.

Konfrontaciją prognozuoja ir "Deutsche Bank". Ekspertai baiminasi kosmoso militarizavimo ir jo virsmo "laukiniais Vakarais". Tarptautinių susitarimų, tokių kaip 1967 metų Sutartis dėl valstybių veiklos tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus, reguliavimo principų, nepakanka. Ir, kaip pabrėžia banko strategai, nėra vieningos nuomonės dėl sienų ir kosminių objektų kontrolės, vadinasi, didėja konflikto rizika.

"Deutsche Bank" apžvalgos autoriai primena, kad Rusija lapkritį, vykdydama kosminio ginklo bandymus, sėkmingai sunaikino orbitoje esantį seną sovietinį palydovą. Tai sukėlė didelį susirūpinimą Vakarams.

Kova dėl kosmoso jau yra realybė. Lenktynės nepilotuojamų orlaivių, dirbtinio intelekto ir viršgarsio srityse įgauna pagreitį.

"Tas faktas, kad JAV ir Europos sąjungininkės gerokai atsilieka nuo Kinijos, Rusijos ir net Indijos, vargu ar prisidės prie pacifizmo. Todėl reikia laukti investicijų į ginklų kūrimą padidėjimo, taip pat pasaulinio pramoninio šnipinėjimo, — samprotauja Andrejus Kočetkovas, pagrindinis "Otkritije Broker" analitikas. — Vašingtonas ir Pekinas veda technologinį šaltąjį karą dėl 5G rinkos. Be to, kinai kelia grėsmę amerikiečių finansiniam monopoliui. Baltieji rūmai patvirtino nuolatinio spaudimo Kinijai visais frontais strategiją, įskaitant separatizmo palaikymą ir prieigos prie technologijų apribojimą".

Didžiausio pasaulyje rizikos draudimo fondo "Bridgewater Associates" įkūrėjas Rėjus Dalijus (Ray Dalio) neatmeta, kad šių valstybių konfrontacija pavirs pasauline ekonomine katastrofa. Jo nuomone, JAV bandymai Kiniją ir jos kultūrą padaryti "amerikietiškesnę" yra itin pavojingi.

Anomali infliacija Rusijoje

Vis dėlto akivaizdžiausia makroekonomikos tendencija yra dideli augimo tempai kartu su infliacija. Tam net buvo sugalvotas specialus terminas — "groufliacija". "Sraigtasparnių pinigai" — vyriausybių gyventojams remti skirtos lėšos ir toliau didins kainas.

Dar vienas veiksnys — staigus darbo rinkos atsigavimas po nuosmukio. Jei paprastai tai užtrunka iki septynerių metų, tai dabar viskas vyksta daug greičiau, teigia "Deutsche Bank". Pavyzdžiui, JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje nedarbo lygis grįžo į prieškovidinį lygį ar yra net žemesnis.

Ši problema neaplenks ir Rusijos, įsitikinęs Pasaulio banko ekonomistas Deividas Naitas (David Knight). Jis neatmeta tolesnio Centrinio banko politikos griežtinimo ir bazinės palūkanų normos didinimo. Gruodį reguliatorius iškart pridėjo procentą — nuo ​​7,5 iki 8,5.

"Nepaisant to, gyventojų infliacijos lūkesčiai dar nesumažėjo — 13,5, palyginti su 13,6 proc. spalio mėn. Tai artimas maksimumui rodiklis per pastaruosius ketverius metus. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad normos didinimas veikia su kelių ketvirčių vėlavimu. Todėl pirmąjį pusmetį Centrinis bankas toliau didins, o vėliau veiks pagal aplinkybes", — mano Olga Veretenikova, analitikos bendrovės "Borsell" viceprezidentė.

Nepaisant to, galima tikėtis, kad naujaisiais metais situacija šiek tiek pagerės, mano Andrejus Kočetkovas iš "Otkritije Broker". Infliacija vejasi per silpną rublį. Atitinkamai skirtumas tarp vidaus ir išorės kainų nebėra toks didelis kaip 2021 metų pradžioje, paaiškina analitikas. Centrinio banko palūkanų normos didinimas santykinai didelėmis Rusijos eksporto kainomis užtikrins rublio stabilumą ir laipsnišką prekių kainų augimo lėtėjimą.